Pastaraisiais metais tiek NASA, tiek kitos kosmoso tyrimų organizacijos vis intensyviau stebi mūsų planetos kosmoso „apylinkėse“ skriejančius asteroidus, kurių trajektorijos yra netoli mūsų planetos. Visada yra rizika, kad kažkada iš kosmoso tamsybių pasirodys toks objektas, skriejantis tiesiai į Žemę – toks susidūrimas galėtų visiškai sunaikinti didelę dalį gyvybės planetoje. Tačiau norėdami išvengti tokios katastrofos, turime ne tik kuo anksčiau pastebėti pražūtingą kosminį „akmenį“, bet ir sugebėti jį nukreipti nuo susidūrimo su Žeme trajektorijos.
Todėl šiuo metu yra rengiama pirmoji NASA misija DART (Double Asteroid Redirection Test), kurios tikslas – sukurti ir išbandyti gynybinį erdvėlaivį nuo asteroidų grėsmės.
Pasak Johnso Hopkinso universiteto Taikomosios fizikos laboratorijos mokslininkės Nancy Chabot, kuri dalyvauja DART projekte, didžiausias šios misijos skirtumas nuo kitų mokslinių misijų yra tai, kad ja nebus tiriama saulės sistemos praeitis, o kaip tik aiškinamasi, kaip galima pakeisti pražūtingą ateitį.
Planetos apsaugos nuo asteroidų sritis nagrinėja, kaip žmonija galėtų apsisaugoti nuo gana stambių asteroidų, kurie galimai gali susidurti su Žeme. Vienas pagrindinių tokios apsaugos metodų – pastebėjus tokį asteroidą kuo anksčiau, suduoti jam pakankamai stiprų smūgį, kuris jį nukreiptų nuo pražūtingos trajektorijos.
Bėda tame, kad nors esame tai darę bent keliuose mokslinės fantastikos filmuose – iš tiesų mokslininkai turi tik teorines prielaidas, kaip tą galima būtų padaryti realiomis sąlygomis. Tam, kad šias teorijas jie galėtų patikrinti praktiškai, ir ruošiama DART misija.
Iš tiesų, šios misijos taikiniu bus Žemei nepavojingas asteroidas – N.Chabot su komanda pirmą kartą pabandys nukreipti asteroidą nuo jo kurso. Mokslininkai tikisi, kad tokio eksperimento metu pavyks surinkti pakankamai duomenų, kad atsiradus tikrai grėsmingam asteroidui, žinotume, kokiais būdais efektyviausia jį nukreipti nuo mūsų planetos.
DART misija iš esmės skirsis nuo kitų šiuo metu vykdomų asteroidus tyrinėjančių misijų, pavyzdžiui, NASA „OSIRIS-Rex“ misijos į Bennu asteroidą, ar Japonijos kosmoso agentūros „Hayabusa2“ misijos į Ryugu asteroidą. Pastarųjų misijų tikslas – nutūpti ant asteroidų paviršiaus bei paimti jų mėginius ir parskraidinti juos atgal į Žemę, kad mokslininkai galėtų geriau suprast šių kosminiu objektų sandarą. Taip pat abi minėtos misijos padės surasti būdus, kaip efektyviai nutūpti ant tokių kūnų, kurie beveik neturi gravitacinės traukos. Geresnis asteroidų pažinimas taip pat padės vystant asteroidų kalnakasybos sritį – juk kai kuriuose asteroiduose gausu retų ir brangių metalų.
DART misijos taikinys yra dvinaris asteroidas Didymos, kurį sudaro du objektai, o NASA paleistas erdvėlaivis smūgiuos į mažesnįjį iš poros – mokslininkai stebės kaip po smūgio pasikeis mažesniojo poros nario trajektorija didesniojo atžvilgiu. Ši misija leis geriau suprasti, kaip galima būtų sekti tokių asteroidų trajektorijas bei į kurią vietą, kokiu kampu bei kokia jėga turėtų smūgiuoti zondas, kad to pakaktų numušti kosminį objektą nuo kurso.
Automobilio dydžio erdvėlaivis į kosminį „akmenį“ įskries 6 kilometrų per sekundę greičiu, o visą operaciją mokslininkai stebės, naudodami ant Žemės esančius teleskopus. Tikimasi, kad DART nuo Žemės pakils 2021-aisiais, o jau 2022-ųjų rudenį įvyks lemtingasis susidūrimas.
Taip pat yra planuojamos dvi papildomos kosminės misijos, kurios padės iš arčiau pamatyti smūgio poveikį. Italijos kosmoso tyrimų agentūra planuoja kartu su DART zondu siųsti mažąjį „Cubesat“ palydovą, kuris susidūrimą „stebės“ tiesiogiai. Tuo tarpu Europos kosmoso agentūra rengiasi išsiųsti zondą „Hera“, kuris prie Didymos asteroidų poros atskris 2026-aisiais – šis erdvėlaivis rinks duomenis apie tai, kaip per tą laiką keitėsi abiejų dangaus kūnų judėjimas bei tyrinės DART smūgio sukurtą kraterį mažesniojo asteroido paviršiuje.
