NASA tvirtina, kad Jupiterio palydove Ganimede egzistuoja vandenynas

Didžiausias Saulės sistemos palydovas Ganimedas po savo paviršiumi turi vandenyną, skelbia NASA, atlikusi naujus tyrimus „Hubble“ teleskopu. Naujosios žinios paskelbtos praėjus vos dienai po to, kai buvo sužinota, kad ledinis Saturno palydovas Encelade yra hidrotermiškai aktyvus, skelbia „The Verge“.
Šiaurės pašvaistė Jupiterio palydove Ganimede menininko akimis
Šiaurės pašvaistė Jupiterio palydove Ganimede menininko akimis / NASA nuotr.

Mokslininkai dar nuo 1970–ųjų spekuliavo, kad Ganimedas gali turėti vandenyną. Tačiau iki šiol menki įrodymai buvo surinkti tik praskrendant šalia jo „Galileo“ erdvėlaiviu ankstyvais 2000–aisiais metais. Šių duomenų buvo per maža, kad mokslininkai galėtų patvirtinti apie vandenyno egzistavimą.

Net jei NASA ir sužinotų, kokiu būdu nusileisti taip žemai, manoma, kad vandenyną nuo paviršiaus skirtų ledo luitai.

„Hubble“ teleskopu mokslininkams pavyko gauti septynių valandų trukmės duomenis, o didžiąją dalį laiko jie praleido tirdami plonoje atmosferoje užfiksuotą šiaurės pašvaistę. Pašvaistė yra spalvingas įsielektrinusių dalelių susidūrimo su atmosfera rezultatas, taigi iš vienos pašvaistės dar negalima spręsti apie vandenyno buvimą. Tačiau vandenynai pašvaistes keičia.

Jeigu Ganimede nebūtų jokio vandenyno, pašvaistė svyruotų pirmyn ir atgal pasvirusi maždaug šešiais laipsniais palydovo perimetro, kai šis sukasi aplink Jupiterį. O sūrus, elektrai laidus vandenynas prirakina pašvaistę gerokai stabilesnėje pozicijoje: pašvaistė juda tik maždaug du laipsnius.

Ganimedas dar iki šių žinių intrigavo mokslininkus. Ir ne vien todėl, kad jis yra pats didžiausias Saulės sistemos palydovas – beveik tokio pat dydžio kaip Marsas, – tačiau tai yra vienintelis Saulės sistemos palydovas, turintis magnetinį lauką. Jį sukuria išsilydžiusios geležies branduolys, panašiai kaip ir Žemėje, o plona Ganimedo atmosfera taip pat yra turtinga deguonies.

Tiesa, naujieji atradimai nereiškia, kad Ganimedas staiga turėtų tapti pagrindiniu mokslininkų tyrimų objektu. Vandenynas greičiausiai yra maždaug kelių šimtų kilometrų gylyje, taigi jį būtų sunku ištirti naudojant robotus.

Net jei NASA ir sužinotų, kokiu būdu nusileisti taip žemai, manoma, kad vandenyną nuo paviršiaus skirtų ledo luitai. Tai reiškia, kad Ganimedas nėra idealus gyvybei, nes jame greičiausiai trūksta hidroterminių sistemų – tokių, kokios egzistuoja Encelade.

Vis dėlto Europos kosmoso agentūra 2020–aisiais metais planuoja misiją atgal į Jupiterio sistemą – JUICE. Jos metu bus įdėmiau pažiūrėta į palydovus tokius kaip Europa, Ganimedas ir Kalistas. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų