„Jeigu šis išsiveržimas būtų įvykęs bent savaite anksčiau, Žemė būtų patekusi į ugnies liniją“, – sakė Danielis Bakeris, atmosferinės ir kosmoso fizikos profesorius iš Kolorado universiteto (JAV).
Nacionalinė mokslų akademija paskaičiavo, kad audra pasaulio ekonomikai būtų kainavusi daugiau nei 2 trln. dolerių.
Tik per plauką prasilenkę su Žeme, spindulys pasiekė STEREO-A erdvėlaivį, kuris „beveik idealiai sukonstruotas pamatuoti tokio įvykio parametrus“. Ištyrę duomenis mokslininkai padarė išvadą, kad ši kosminė audra galėjo prilygti stipriausiai audrai, dar žinomai kaip Karingtono įvykis, skelbia rawstory.com.
2012 m. audra būtų dvigubai stipresnė nei vykusi 1989 m. Kvebeke, Kanadoje, kuri be elektros tuomet paliko 6 mln. žmonių.
Nacionalinė mokslų akademija paskaičiavo, kad audra pasaulio ekonomikai būtų kainavusi daugiau nei 2 trln. dolerių.
Saulės audros gali sutrikdyti energijos tiekimą visame pasaulyje nuo GPS sistemų iki radijo ryšio ar vandens, kuris daugeliu atvejų priklausomas nuo elektros tiekimo.
Saulės audrų metu išmetamas didelis kiekis rentgeno ir ultravioletinių spindulių, kurie Žemės link juda šviesos greičiu. Praėjus kelioms valandoms po išsiveržimo, prie Žemės priartėja elektronai bei protonai, kurie gali elektrifikuoti palydovus ir sugadinti jų elektroniką.
Audrų metu įvyksta ir vainikinės masės išsiveržimai, kai milijardai tonų magnetinės plazmos debesų per dieną ar dvi pasiekia Žemę. Nuo jų retsykiais apsaugo Žemės magnetinis laukas, tačiau tiesioginis plazmos poveikis mūsų planetai gali būti pražūtingas.
Mokslininkai mano, kad yra 12 proc. tikimybė, jog panaši audra kaip Karingtono įvykis pasieks Žemę per artimiausius 10 metų.
