Tyrime, kurį atliko „NexGen Space LCC“ ir iš dalies parėmė NASA, daromos išvados, kad JAV kosmoso agentūra galėtų žmones išlaipinti Mėnulyje per ateinančius penkerius septynerius metus, o dar po 10–12 metų Žemės palydove pastatyti nuolatinę gyvenamąją bazę. Visa tai esą būtų galima padaryti su jau egzistuojančiu žmonijos biudžetu kosminiams tyrimams.
JAV kosmoso agentūra galėtų žmones išlaipinti Mėnulyje per ateinančius penkerius septynerius metus, o dar po 10–12 metų Žemės palydove pastatyti nuolatinę gyvenamąją bazę.
NASA šį planą įgyvendinti žada tokiu pat būdu, kaip ir kelia krovinius į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) – bendradarbiaudama su privačiomis įmonėmis kaip „SpaceX“, „Orbital ATK“ ar „United Launch Alliance“.
Pasak „NexGen“ prezidento ir tyrimo vadovo Charleso Millerio, NASA išlaidas žmonijos išsilaipinimui Mėnulyje galėtų sumažinti 10 kartų.
Tyrime remiamasi „SpaceX“ krovinių į TKS pristatymo sąnaudomis ir kitais pavyzdžiais, kiek galėtų kainuoti tokia misija. Šiuo metu „SpaceX“ iš NASA už kiekvieną į TKS nusiųstą krovinio kilogramą savo „Falcon 9“ raketa ima 4 750 dolerių mokestį – gerokai mažiau, nei „Apollo“ eros „Saturn V“ – 46 tūkst. dolerių.
Tyrime daromos prielaidos, kad į Mėnulį žmones skraidintų „Space X“ raketa „Falcon Heavy“. Anot Elono Musko bendrovės, krovinio kaina į Mėnulį šia raketa būtų tokia pat ar net mažesnė nei su „Falcon 9“ kėlimo į TKS.
Be to, nusileidus Mėnulyje galima būtų užsiimti vandeninio arba poliarinio vandens ledo gavyba. Vandenilis būtų apdorotas ir paverstas kriogeniniu raketiniu kuru, kuris būtų laikomas specialiuose erdvėlaiviuose, kurie suktųsi aplink Mėnulį. Šis kuras galėtų būti panaudotas keliaujančiųjų į Marsą.
Skaičiuojama, kad visa tai NASA per ateinančius 5–7 metus kainuotų apie 10 mlrd. dolerių, iš kurių pusė sumos tektų privačioms įmonėms.
Kiekviena įmonė sukurtų savo mėnuleigį ir turėtų atnaujinti arba sukurti savo kosminį erdvėlaivį.
Tai nėra pinigai, kuriuos NASA turės išleisti iš naujo, o tik jų perskirstymas. NASA jau planuoja nusileisti Mėnulyje su savo naujos kartos raketa „Space Launch System“, tačiau kol kas nėra konkrečių nusileidimo planų.
Pasinaudojusi privačių įmonių pagalba NASA galėtų planuotą „Space Launch System“ pakilimų skaičių sumažinti nuo 12 iki trijų ir tokiu būdu sumažinti ir kainą.
„NexGen“ tyrime pateikiamas detalus žemėlapis, kaip ir kada reiktų nusileisti Mėnulyje. Robotas į Mėnulį gali sugrįžti jau 2017 metais, jei plano būtų imamasi nieko nelaukiant. Mėnuleigiai galėtų išžvalgyti Mėnulio paviršių ir aptikti vandenilio gavybos vietas 2018 m., o gavybos darbai būtų pradėti 2019–2020 metais.
Tyrime išvardinamos ir didžiausios grėsmės. Viena jų susijusi su bazės Mėnulyje statybomis – bus sunku rasti įmonę, kuri ryžtųsi į tai investuoti. Dar viena grėsmė – kad valstybė gali sumažinti paramą projektui.
