Vėlavimo tikėtasi
NASA tikėjosi, kad Amerikai ruošiantis sugrąžinti žmones į Mėnulį pirmasis pilotuojamas skrydis į Mėnulį įvyks 2024 metais. Tiesa, ne daug kas tikėjosi, kad taip iš tikrųjų įvyks – agentūrai trūko lėšų ir vyko teismo procesas dėl nusileidimo transporto priemonės.
Šias nuotaikas antradienį per surengtą spaudos konferenciją patvirtino kosmoso agentūros vadovas Billas Nelsonas.
NASA sakė, kad tarp Mėnulin siunčiamų astronautų pirmąkart bus pirmoji moteris ir tamsiaodis.
Kosmoso agentūra taip pat tikisi įkurti Mėnulyje nuolatinę bazę, o per „Artemis“ programą sukauptą patirtį planuojama pritaikyti 4-ame dešimtmetyje surengiant pirmąjį pilotuojamą skrydį į Marsą.
Ginčai tarp milijardierių
JAV federalinis teisėjas neseniai patvirtino agentūros sprendimą sudaryti sutartį dėl šiai misijai skirtos nusileidimo į Mėnulį transporto priemonės sukūrimo su Elono Musko bendrove „SpaceX“.
Praėjusią savaitę priimtas teismo sprendimas reiškia, kad šios misijos metu žmones į Mėnulio paviršių skraidins „SpaceX“ erdvėlaivio „Starship“ versija, kuri šiuo metu bandoma Teksaso pietryčiuose esančioje aikštelėje, teigiama naujienų pranešimuose.
Bendrovės „Amazon“ įkūrėjas Džefas Bezosas užginčijo šį sprendimą, iš dalies dėl to, kad, jo teigimu, sutartis turėjo būti sudaryta su daugiau nei vienu konkurso dalyviu. J.Bezoso įmonė „Blue Origin“ bendradarbiavo su trimis kitomis kosmoso bendrovėmis, kurios varžėsi dėl prestižinės nusileidimo aparato sutarties.
Dėl nusileidimo misijos vėlavimo iš dalies kaltinamas teisminis procesas.
„Grįžti į Mėnulį kuo greičiau ir saugiau yra agentūros prioritetas. Tačiau dėl neseniai įvykusio teismo proceso ir kitų veiksnių pirmasis žmogaus nusileidimas pagal Artemis-3 programą greičiausiai įvyks ne anksčiau kaip 2025 m.“, – BBC sakė NASA vadovas.
Mėnulio šturmas
15min primena, kad pirmoji misija pagal programą „Artemis-1“ turėtų įvykti kitų metų vasario mėnesį – NASA galinga raketa „Space Launch System“ (SLS) paleis erdvėlaivį „Orion“ be žmonių.
Šios misijos metu „Orion“ skris aplink Mėnulį į trijų savaičių trukmės kelionę, kad būtų išbandytos jo sistemos.
Per „Artemis 1“ misiją taip pat bus siekiama keleto tikslų: pademonstruoti „Orion“ gebėjimą nuskrieti iki Mėnulio ir sugrįžti, taip pat veikti atvirame kosmose, kur „daug šalčiau negu žemojoje orbitoje aplink Žemę“, ir erdvėlaivį sėkmingai susigrąžinti, aiškino programos vadovas.
Per šį skrydį taip pat planuojama tirti Žemę supančias radiacijos juostas ir nufotografuoti kapsulę iš išorės, kad fone matytųsi Mėnulis.
Pirmasis skrydis su astronautais – „Artemis-2“ – įvyks 2024 m., sakė B.Nelsonas.
„Artemis-3“ bus pirmoji misija, grįžtanti į Mėnulio paviršių nuo 1972 m. „Apollo 17“, per kurią palydovo paviršiuje išsilaipins žmonės. Jie turėtų nusileisti Mėnulio pietiniame ašigalyje, kur, kaip manoma, krateriuose, niekada nematančiuose saulės šviesos, yra didžiulės vandens ledo atsargos.
Šiuose krateriuose esantis ledas galėtų būti naudojamas Mėnulyje gaminant raketinį kurą, o tai sumažintų Mėnulio tyrimų išlaidas.
