Gana stiprių vėjo gūsių, kurių greitis siekia 5–7 metrus per sekundę, garsas buvo užfiksuotas jiems šniokščiant per kibernetinio zondo saulės elementų „vėduokles“. „InSight“ ant dulkėto Marso paviršiaus nusileido lapkričio 26 dieną.
Vėjo garso virpesius pagavo du jutikliai: oro slėgio daviklis, esantis aparato viduje, ir zondo korpuso išorėje esantis seismometras, kuris vėliau „InSight“ manipuliatoriumi turėtų būti nuleistas ant planetos paviršiaus.
„Tai pačios pirmosios 15 minučių duomenų, gautų iš trumpaperiodžio seismometro“, – per konferencinį pokalbį telefonu su žurnalistais sakė Londone įsikūrusio Imperijos koledžo vyriausiasis tyrėjas.
„Jis truputį primena vėliavą, plevėsuojančią vėjyje, – pridūrė jis. – Šie garsai – išties tarsi iš kito pasaulio. Ir taip yra iš tikrųjų.“
Planuojama, kad „InSight“ atliks precedento neturinčių Marso gelmių tyrimų. Tarp jo prietaisų yra seismometrų, registruosiančių požeminius virpesius, ir savaime įsikalantis strypo pavidalo zondas, turintis matuoti planetos pluta sklindančius šilumos srautus.
Pajusti šiaurės vakarų vėją, pūtusį apie 17 val. vietos laiku, buvo „neplanuota staigmena“, sakė „InSight“ projekto vyriausiasis mokslininkas Bruce'as Banerdtas, dirbantis NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje (JPL), įsikūrusioje Pasadinos mieste Kalifornijos valstijoje.
NASA Marso tyrimų zondai „Viking 1“ ir „Viking 2“ taip pat buvo užfiksavę Marso vėjų garsą per savo misijas 1976 metais.
Tačiau jų duomenys buvo fiksuojami daug mažesniu dažniu, todėl pagal juos nebuvo įmanoma atkurti garso įrašo, kurio galėtų klausytis žmonės.
„Man asmeniškai klausantis garso slėgio jutiklio (įrašytų) garsų susidaro įspūdis, kad sėdžiu lauke vėjuotą vasaros popietę, klausydamasis, kaip neramūs gūsiai ateina ir praeina, šniokšdami ausyse“, – sakė Cornellio universiteto mokslininkas Donas Banfieldas.
„Tam tikra prasme būtent tai ir girdėtųsi, jeigu sėdėtumėte „InSight“ nusileidimo modulio viduje Marse“, – pridūrė jis.
Daugiau Marso vėjų garso įrašų galima pasiklausyti NASA svetainėje.
