O nerimauti tikrai buvo dėl ko: visa milijardo dolerių vertės misija Žemėje buvo rengiama be galimybių pilnai išbandyti visą nusileidimo procesų seką. Buvo atskirai išbandyti tokie nusileidimui kritiškai svarbūs elementai, kaip nuo karščio saugančio skydo numetimas, parašiuto išskleidimas vėjo tunelyje, nusileidimas ant paviršiaus padedant reaktyviniams varikliams ir kiti žingsniai, tačiau visos skrydžio sekos Žemėje pasirepetuoti nebuvo įmanoma – anot NASA inžinierių, tai buvo tarsi spektaklis, kai visi aktoriai savo vaidmenį mokosi atskirai, tačiau kartu visą vaidinimą atlieka tik tada, kai susirenka žiūrovai.
Nerimauti vertė ir ne pati sėkmingiausia nusileidimų Marse istorija: nors NASA įranga Marse paprastai nusileidžia sėkmingai, tačiau Sovietų sąjungai ir Rusijai Raudonoji planeta yra tarsi užkeikta – visi iki vieno šių valstybių aparatai, siųsti į Marsą, arba suduždavo, arba nesugebėdavo užmegzti kontakto su Žeme.
Tuo tarpu seisminio aktyvumo tyrimų zondas „Insight“ su NASA inžinieriais bendrauja ir jau atsiuntė pirmą savo aplinkos nuotrauką.
Patogesniam bendravimui su Žeme (mažų mažiausiai – bent jau nusileidimo fazės stebėjimui) NASA paskui savo zondą pasiuntė ir du lagamino dydžio „NanoSAT“ formato palydovus iš 6 segmentų, kurie savo darbą atliko taip pat nepriekaištingai.
Artimiausiomis dienomis „Insight“ gudriu įrenginiu į Marso gruntą, į penkių metrų gylį įsmeigs savo seismometrą ir termometrą, kuriuo matuos planetos vidaus temperatūrą ir jos seisminį aktyvumą. Tokiu būdu bus išmatuota, kiek „gyva“ yra pati planeta, ar joje dar vyksta kokie nors geologiniai procesai.