Šiltėjantis klimatas žudo koralinius rifus, generuoja iki šiol neregėto masto audras, sukelia mirtinas vandenynų karščio bangas ir rekordinį jūrinio ledo praradimą. Trečiadienį išplatinta ataskaita apie pasaulio vandenynus, ledynus, poliarinius regionus ir ledo šelfus parodė, kad visi šie reiškiniai yra katastrofiškos ateities, kurią ir žmonės pajus visu sunkumu, pranašai – jeigu nesiimsime skubių veiksmų šiltnamio dujų išmetimo ribojimui.
Žinant šiandieninius dujų emisijos lygius, kai kurie nepageidaujami poveikiai žmonijai jau yra faktiškai nebeišvengiami, nurodoma Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos (IPCC) ataskaitoje.
Kadaise kas šimtmetį vykę potvyniai iki 2050 taps kasmetinėmis katastrofomis, ištinkančiomis kai kuriuos miestus ir mažas salynų valstybes.
„Ar mums dar reikia kokių nors kitų įrodymų? Bus užliejamos mūsų gatvės, degs mūsų namai ir miestai. Mes žinome, kad tai tikra, ir dabar jau kalba eina ne apie mūsų atsparumą, o apie gebėjimą prisitaikyti“, – sakė ataskaitą perskaitęs Los Andželo meras Ericas Garcetti. Šis miestas yra vienas iš tų, kuriam katastrofiški potvyniai jau netrukus taps kasmetiniais įvykiais.
Jei dujų emisijos ir toliau didės, pasaulinis jūros lygis dar iki šimtmečio pabaigos gali išaugti metru – 12 proc. daugiau, nei JT prognozavo 2013 metais. Tirpstantys ledynai gali sumažinti gėlo vandens atsargas, o šylantys vandenynai gali labai smarkiai sumažinti žuvų išteklius.
„Dėl šiltnamio dujų atmosferoje šiandieniniai vandenynai yra pakilę aukščiau, šiltesni, rūgštesni, mažiau produktyvūs ir juose gali ištirpti mažiau deguonies. Išvada neišvengiama: klimato kaitos poveikis vandenynams jau įsibėgėjęs. Ir jei tučtuojau nesiimsime labai rimtų veiksmų, poveikis bus blogesnis. Labai, labai blogesnis“, – sakė buvusi JAV Nacionalinės vandenynų bei atmosferos administracijos (NOAA) vadovė Jane Lubchenco.
Prie IPCC ataskaitos rengimo prisidėjo daugiau nei 100 viso pasaulio mokslininkų. Ir ši taryba jau ne pirmą kartą publikuoja tokius pesimistiškus dokumentus. Štai praėjusį rudenį IPCC skelbė, kad pasaulis privalo skubiai ir radikaliai keisti energetikos, transportavimo bei kitas sistemas, kad globalinis atšilimas būtų suvaldytas iki 1,5 ºC ribos – kritinio rodiklio, nurodomo Paryžiaus klimato sutarime.
Naujoji ataskaita išplatinta kaip tik tuo metu, kai viso pasaulio valstybių lyderiai susirinko Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje aptarti su klimatu susijusių reikalų ir įkvėpti daugiau iniciatyvos į pastangas įtikinti kai kurias valstybes atsisakyti iškastinio kuro bei pereiti prie švaresnių energijos formų.
Nors planus ateinančiais metais keisti savo energetikos sistemas pristatė dešimtys mažesnių valstybių, didžiausi pasaulio teršėjai keistis neįsipareigoja.
„Kritinė klimato situacija yra lenktynės, kuriose mes pralaimime, bet laimėti dar galime, jei tučtuojau pakeisime savo gyvenimo būdą. Prisitaikyti turės net mūsų kalba. Tai, kas anksčiau buvo vadinama klimato kaita, dabar jau yra tikrų tikriausia klimato krizė. Stebime iki šiol nematytas temperatūras neįtikėtinos galios audras ir nepaneigiamus mokslo faktus“, – pasaulio valstybių lyderiams antradienį sakė JT Generalinis sekretorius António Guterresas, bandęs paskatinti imtis veiksmų.
„Washington Post“ neseniai publikavo straipsnį apie tai, kaip kintančios vandenynų srovės ir auganti temperatūra sukelia pakrančių dvigeldžių moliuskų masinius išmirimus, stiprina dumblių žydėjimą, kenkia pagaunamam žuvų kiekiui Atlanto pietinėje dalyje, ties Urugvajaus ir Argentinos krantais – toje vietoje, kur klimato kaitos efektai matomi labai stipriai.
Trečiadienio JT ataskaitoje nurodoma nemažai panašių dalykų, tačiau ne tik Atlanto pietuose, bet visuose pasaulio vandenyse – kai kur stipriau, kai kur silpniau, bet permainos stebimos visur.
Vienas iš labiausiai stulbinančių naujų šios ataskaitos pateikiamų faktų yra susijęs su jūros lygio augimu. Šiuo metu jį labiausiai lemia spartus Grenlandijos, Antarktidos ir mažesnių planetos ledynų tirpimas.
Jūros lygio augimas greitėja. Ir pagal labai didelių šiltnamio dujų emisijų scenarijų iki 2100 vanduo pakils 110 centimetrų. 2013 metais IPCC prognozavo, kad augimas turėtų nesiekti metro.
Ir įmanoma, kad netgi pesimistinė prognozė yra pernelyg optimistiška, nes kai mokslininkai analizavo alternatyvius jūros lygio augimo mechanizmus, pasiūlytus įvairių klimatologijos ekspertų, buvo gauta ir gerokai didesnių skaičių.
Kai kuriems pasaulio miestams istoriniai kas šimtmetį stebimi potvyniai kasmetiniu įvykiu taps iki 2055 metų. Tarp didžiųjų nukentėjusių miestų bus Džakarta, Manila, Bankokas, Lima, Singapūras, Barselona, Sidnėjus, Los Andželas, Majamis, Ky Vestas, San Diegas.
Honolulu meras Kirkas Caldwellas sakė, kad vidiniai jo miesto tyrimai jau parodė, kad artėja smarkus jūros lygio augimas. „Nors liūdina tai, kad mūsų išvadas patvirtino geriausi pasaulio mokslininkai, mūsų tai nenustebino“, – sakė jis.
Honolulu meras visiems savivaldybės departamentams jau pateikė instrukcijas, kad bet koks planavimas turi būti vykdomas įvertinant numatomas klimato permainas ir nurodė, kad šiuo metu Honolulu vyksta vidinės miesto geležinkelio sistemos pertvarkymas: bėgiai bus pakelti taip, kad jiems grėsmės nekeltų net ir jūros lygio pakilimas dviem metrais.
Grėsmė kyla ne tik didiesiems pakrančių miestams, bet ir nedidelėms salynų valstybėms. Tad nenuostabu, kad būtent tokių valstybių atstovai yra didžiausi agresyvių klimato kaitos stabdymo veiksmų šalininkai.
Nors teoriškai įmanoma prisitaikyti prie kylančio jūros lygio, jeigu vus suvaldyti dujų emisijų lygiai, baiminamasi, kad pasiekus tam tikrą tašką klimato sistema gali tiesiog sugriūti, kas lems dar didesnius ledo netekimus Grenlandijoje ir Antarktidoje, teigia ataskaitos autoriai.
Ir jeigu taip nutiks, užtvindymas bus iš tiesų katastrofiškas, ypač iki 2200 ir 2300 metų, kai jis gali viršyti ir tris metrus.
O ledo tirpimas ir Grenlandijoje, ir Antarktidoje, anot mokslininkų, spartėja. Tirpsta ir amžinas įšalas, kuriame yra milžiniški anglies dvideginio kiekiai – šios dujos gali ištrūkti į atmosferą ir smarkiai pabloginti padėtį, nepaisant mūsų pastangų. Vasarinis ledo kiekis Arkties regione veikiausiai yra mažiausias per pastaruosius 1000 metų, o seniausias ir storiausias ledynas jau sumažėjo 90 procentų.
Ir negalima pamiršti viso pasaulinio vandenyno. „Numatoma, kad per XXI amžių įvyks vandenyno perėjimas į beprecedentes sąlygas“, – teigiama ataskaitoje.
Vandenynuose mažėja ištirpusio deguonies kiekis, didėja jų rūgštingumas, vanduo šyla, jis vis aiškiau sluoksniuojasi – paviršiuje esantis šiltas vanduo neleidžia šaltam vandeniui su dideliu mitybinių medžiagų kiekiu iškilti į viršų. Dėl visų šių pokyčiu poveikis jūrinėms ekosistemoms bus neregėtai didelis.
Vienas iš sukrečiančių atradimų yra „jūrinės karščio bangos“, kurios kaltinamos dėl masinių koralų, jūržolių miškų ir kitų labai svarbių vandens organizmų išmirimo.
Jau dabar didžiąją dalį tokių įvykių, kuriuos stebime vis dažniau, gali būti paaiškinami kaip klimato kaitos pasekmė, o iki 2100 jie bus geriausiu atveju 20 kartų dažnesni, blogiausiu – 50 kartų dažnesni, lyginant su XIX a. pabaiga.
Nemaža dalis klimato kaitos sukeltų pokyčių vystosi vietovėse, kur žmonių nėra daug, todėl jie nėra gerai matomi visuomenei. Tačiau planetos užkampių pokyčiai ilgainiui paveiks visus pasaulio žmones – ne tik dėl pakilusio vandens ir audrų, bet ir dėl jūrų gėrybių dingimo nuo prekystalių. Ir kuo padėtis keisis smarkiau, tuo sunkiau prie jos bus prisitaikyti.
