Nauja „Lancet“ skelbiama studija: rusiška vakcina „Sputnik V“ saugi ir veiksminga

Tyrėjų teigimu, klinikiniuose bandymuose Rusijoje pernai rudenį dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių, o po jų paaiškėjo, kad vakcinos veiksmingumas siekia 91 proc. Be to, vakcina neleidžia žmonėms sunkiai susirgti COVID-19, jei vis dėlto užsikrečiama. Visą tyrimą galite rasti čia.

Tiesa, tyrimą komentavę nepriklausomi mokslininkai, nesusiję su šiais tyrimais, pripažino, kad rusiška vakcina buvo kritikuojama dėl skubėjimo ją sukurti ir skaidrios informacijos stokos.

„Sputnik V“ vakcinos kūrėjai buvo kritikuojami dėl netinkamo skubėjimo, bandymo nukirsti kampus ir skaidrumo trūkumo“, – sakoma žurnale publikuotame nepriklausomame komentare, kurį parašė Redingo universiteto virusologas Ianas Jonesas ir Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos profesorė Polly Roy.

„Tačiau čia paskelbti rezultatai yra aiškūs, pademonstruotas mokslinis vakcinavimo principas, o tai reiškia, kad į kovą už COVID-19 atvejų mažinimą gali stoti dar viena vakcina“, – rašoma komentare.

Vakcinai „Sputnik V“ Rusijos vyriausybė su fanfaromis pritarė dar rugpjūtį. Šalies prezidentas Vladimiras Putinas net pareiškė, kad buvo paskiepyta viena jo dukterų – nors vakcinos tyrimuose tuo metu buvo dalyvavę vos kelios dešimtys žmonių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Dalis ankstyvųjų tyrimų rezultatų rugsėjį buvo paskelbti, bet tarptautinių standartų jie neatitiko – bandymų dalyvių būklė buvo sekama tik 42 dienas, be to, nebuvo su kuo lyginti rezultatų.

Tuo tarpu naujausia studija paremta trečiosios stadijos klinikiniais tyrimais, kuriuose dalyvavo 20 tūkstančių 18 metų ir vyresnių žmonių. 75 proc. jų buvo paskiepyti dviem „Sputnik V“ dozėmis, likusiesiems atiteko placebas.

Tyrimuose dalyvavo 2,1 tūkst. žmonių, vyresnių nei 60 metų. Vakcinos veiksmingumas tokių asmenų atžvilgiu – 92 proc.

Šalutiniai efektai panašūs į jaučiamus susirgus gripu. Rimtų vakcinavimosi pasekmių nenustatyta, ir nors keturi žmonės mirė, jų mirtys su skiepais nesusijusios.

Tyrimuose dalyvavo 2,1 tūkst. žmonių, vyresnių nei 60 metų. Vakcinos veiksmingumas tokių asmenų atžvilgiu – 92 proc.

Tyrime dalyvavę 14 964 vakcinos grupės savanoriai gavo po dvi vakcinos dozes su 21 dienos pertrauka, o kitos grupės 4 902 tyrimo dalyviams buvo dukart suleistas placebas.

„Sputnik V“ organizmo imuninį atsaką sužadina sintetiniais viruso baltymais, o gaminant vakciną naudojami modifikuoti įprastą peršalimą sukeliantys adenovirusai.

Tokia pat technologija naudojama ir gaminant „AstraZeneca“ vakciną, bet Rusijos mokslininkai antrajai dozei naudoja kiek kitokį adenovirusą. Kai kurie ekspertai tvirtina, kad tai paaiškina, kodėl „Sputnik V“ veiksmingumas didesnis nei „AstraZeneca“ vakcinos (60-70 proc.).

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Ruošiama „AstraZeneca“ vakcinos dozė

„Siekiama sukelti stipresnę imuninę reakciją naudojant du šiek tiek skirtingus skiepus“, – aiškino Alexanderis Edwardsas, biomedicininės technologijos profesorius Jungtinės Karalystės Redingo universitete.

„Jei abi dozės vienodos, įmanoma, kad imuninė sistema į antrąją nesureaguoja taip, kaip reikėtų“, – pridūrė mokslininkas, manantis, kad rusišką vakciną reiktų gaminti kuo didesniu mastu.

Pasak vakcinos kūrėjų, dviejų skirtingų adenoviruso vektorių panaudojimas sumažina riziką, kad organizmo imuninė sistema išsiugdys atsparumą pirminiam vektoriui, o tai gali padėti sukurti stipresnį imuninį atsaką.

Pasak A.Edwardso, tyrimas gali padėti įrodyti šią imuninio atsako teoriją.

„Pandemija reiškia „visi“ [žmonės] – vienintelis būdas išspręsti šią pasaulinę problemą yra visuotinis atsakas – dalijimasis duomenimis, mokslu, technologijomis ir vaistais“, – sakė jis.

Vakcinos „Sputnik V“ privalumas – kad ji gali būti laikoma įprastuose šaldytuvuose ir kad jos saugojimui nereikia ypatingai žemos temperatūros, kitaip nei kai kurioms kitoms vakcinoms.

Rusijoje žmones skiepyti „Sputnik V“ pradėta dar gruodį. Pirmieji buvo paskiepyti medikai ir mokytojai, o vėliau kampanija išplėsta – sausio pradžioje paskelbta, kad paskiepyta jau daugiau nei milijonas rusų.

Už Rusijos ribų šią vakciną ketinama naudoti daugiau nei dešimtyje šalių – Baltarusijoje, Armėnijoje, Turkmėnijoje, Argentinoje, Bolivijoje, Venesueloje, Serbijoje, Irane, Palestinoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kai kuriose Afrikos valstybėse.

Tiesa, susidomėjimą jau rodo ir Europos Sąjungos šalys, įskaitant įtakingiausią jos narę Vokietiją. Šios šalies sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas neseniai pareiškė, kad Europos vaistų agentūra turėtų patvirtinti „Sputnik V“, jei bus patvirtinta, kad ši vakcina saugi ir veiksminga.

Vakciną tikisi naudoti ir Vengrija, o iš viso daugiau nei 50 valstybių yra oficialiai pareiškusios norą įsigyti 2,4 mlrd. vakcinos dozių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Spahnas

Beje, Vokietijos Marshallo analitikas Danielis Hegedus pernai 15min teigė, kad rusiškos vakcinos formulė beveik neabejotinai nugvelbta iš Vakarų kompanijų serverių, o tai reiškia, kad vakcina greičiausiai patikima ir veiksminga.

„Rusiška vakcina paremta vakarietiškais tyrimais, o jų medžiagą rusai gavo kibernetinių nusikaltimų pagalba. Buvo įsilaužta į įvairių farmacijos kompanijų serverius.

Kad tokios atakos buvo rengiamos, patvirtino ir Vakarų tarnybos. Tai reiškia, kad „Sputnik V“ iš esmės yra vakarietiška vakcina. Skirtumas tik toks, kad rusiškos vakcinos atveju nevykdomas visas tas ilgas tikrinimo procesas, kuris reikalingas Vakaruose”, – teigė D.Hegedas.