Ji susideda iš įvairių faktorių, kurių sandauga rodo tokių civilizacijų skaičių: tikimybės susiformuoti gyvybei tinkančiai planetai, tikimybės atsirasti gyvybei ir taip toliau.
Dabar pora mokslininkų pasiūlė analogišką lygtį, kuri nurodo būtent gyvybės atsiradimo planetoje tikimybę.
Lygtį irgi sudaro įvairūs faktoriai, autoriai jų išskyrė penkis: gyvybę galinčių kurti junginių skaičius planetoje, vidutinis tų junginių skaičius, reikalingas vienam pirmykščiam organizmui, junginių prieinamumas konkrečiomis sąlygomis, tikimybė tiems junginiams susijungti į gyvą organizmą (abiogenezė) ir laikas.
Nors kiekvienas faktorius atrodo gana abstraktus, autorių teigimu, jų identifikavimas gali padėti aiškiau ir nuosekliau tyrinėti abiogenezę – gyvybės atsiradimą iš negyvų junginių.
Pavyzdžiui, gyvybės atsiradimui reikalingų junginių skaičių galima įvertinti žinant fizines planetos savybes – dydį, masę, amžių, cheminę sudėtį.
Abiogenezės tikimybė greičiausiai yra labai maža, nes laboratorijoje jos pasiekti kol kas nepavyko. Kitus faktorius po truputį turėtų pavykti apibrėžti vis tiksliau.
Panašiai po truputį tikslinami ir Dreiko lygties faktoriai.
