Šįkart mistinės problemos rimtai smogė amerikiečių 56-ajam aviacijos sparnui, dislokuotam Arizonos valstijoje. Visi jos turimi penkiasdešimt penki F-35A naikintuvai nuo birželio neskraidė vadovybės įsakymu. Tik pačioje rugpjūčio pradžioje draudimas skristi buvo atšauktas, bet priimtas apribojimas galimam skrydžio aukščiui: kilti ne aukščiau nei iki septynių su puse kilometro (25 tūkst. pėdų). Aukščiau skrenda net didieji komercinių avialinijų lėktuvai, tokie kaip „Boeing 787“ ar „Airbus A320“.
Toks griežtas sprendimas buvo priimtas net po penkių pilotų skundų dėl itin blogos savijautos skrydžio metu. Visi jie teigė patyrę hipoksijos, arba deguonies bado, simptomus. Esant tokioms sąlygoms natūralu, kad pilotai, užuot galvoję apie savo užduotį, ima galvoti apie savo gyvybę. Valdant moderniausią ginklą tokių nesklandumų neturi būti.
Vis tik tai, kas, atrodo, turėtų buti lengvai išsprendžiama problema, šiuo atveju tapo sunkiai įmenama mįsle. CNN primena ne apie vieną šimtą panašių skundų, susijusių su F/A-18 naikintuvais. Bet tada beveik visais atvejais problemos priežastis būdavo randama. Pilotus kamuodavo techniniai nesklandumai: nuo deguonies kaukių gedimų iki tam tikro lygio kabinos išsihermetizavimo.
Tačiau moderniojo „Žaibo“ patikrinimai nukrypimų neparodė nei oro pajėgų ekspertams, nei visos programos kūrėjams. Medicininės pastangos rasti kokių nors problemų likučių, paaiškinančių jaustus simptomus, taip pat nedavė lauktų rezultatų. Kaip ir pilotų dėvėtų jutiklių analizė.
„Mes šioje istorijoje nustatėme tik tai, kad mūsų lėktuvai degalus sudegina daug švariau nei automobilis. Nors aš norėčiau, kad mes rastume kas buvo blogai, vis dėlto tai nebuvo priežastis“, – portalui „Defence News“ sakė brigados generolas Brookas Leonardas, vadovaujantis problemų užkluptam skyriui.
Visi reaktyviniai lėktuvai orą, tinkamą kvėpuoti, paima iš variklių. Jis praretėjusį orą surenka iš aplinkos, jį suspaudžia ir tik tada patiekia į degimo kamerą, kur oras yra sumaišomas su degalais bei uždegamas, taip sukurdamas varomąją variklio jėgą. Dėl tokio oro tiekimo sistema reikalauja daug dėmesio. Ji itin sudėtinga. Netinkamai veikianti įranga gali sukelti ne tik nemalonių pojūčių, bet ir apnuodyti organizmą anglies monoksidu. Ar net pražudyti žmones, kurių gyvybė skrydžio metu yra priklausoma nuo šios sistemos veikimo. Deguonies tiekimo grandinės pradžia yra tik per kelis centimetrus nuo nuodingų degimo dujų išmetimo sistemos.
F-35 programos kūrėjai tikisi problemas išspręsti įdiegdami 3F programinės įrangos paketą. Paketo išleidimas numatomas artimiausiais mėnesiais. Jis turėtų leisti orlaiviui galų gale suteikti visas reikalingas funkcijas pilnam koviniam parengimui ir leistų pasiekti 9G perkrovas. Su naujuoju programinės įrangos paketu atkeliautų ir nauji algoritmai, reguliuojantys oro tiekimą.
Tačiau brigados generolas nėra toks didelis optimistas. O kol kas, jo žodžiais tariant, pilotai be galo saugo savo deguonies kaukes, kad nebūtų pažeisti jose įmontuoti purkštukai. Nuolat tikrina, kaip veikia vožtuvai. Oro pajėgos tegali pasiūlyti psichologinę pagalbą ruošiantis skrydžiams, kvėpavimo pratimais papildytą mokymą bei mokymus, kaip atpažinti deguonies trūkumo simptomus.
Planai fiziškai perdaryti naikintuvo deguonies tiekimo sistemą OBOGS dar tik rengiami. Naujų anglies monoksido filtrų diegimo planai taip pat tik kalbų lygyje. Neguodžia ir F-22 „Raptor“ istorija. Abu orlaiviai turėjo turėti beveik identišką sistemą. „Raptoriai“ jau patyrė rimtas deguonies tiekimo bėdas skrydžio metu. Po 2010 metų avarijos, kurios priežastimi buvo įvardinta piloto patirta dezorientacija (galimai dėl sugedusios oro tiekimo sistemos), visų jų skrydžiai taip pat buvo apriboti iki tokio paties aukščio, koks paskirtas dabar. Prireikė net trejų metų sistemos tobulinimui iki tokio lygio, kad būtų galima panaikinti skrydžių aukščio apribojimus. Panašu, kad net tokia įrangos problemų priešistorė nepadėjo išvengti panašių bėdų su nauju lėktuvu.
