Nauja paslauga garantuoja, kad po mirties nedingsime iš interneto

Kaip norėtumėte, kad jus atsimintų? Gali būti, kad greitai ateities kartoms galėsime išsaugoti visą sąmonę.
Dirbtinis intelektas
Dirbtinis intelektas / 123rf nuotr.

Žmogus negali gyventi amžinai, tačiau jo atminimas – gali. Pirmųjų žmonių jau nelikę, tačiau jų piešinius urvuose nagrinėjame iki šių dienų. Rašytiniai šaltiniai, fotografijos, filmai, poezija – tik keli „įrankiai“, kuriuos žmonės naudoja tam, kad paliktų pėdsaką istorijoje. Šiais laikais visi labiau linkę atsiminimus palikti skaitmeninėse laikmenose.

„Facebook“ laiko juostoje galime surašyti svarbiausius įvykius gyvenime, „Instragram“ kelti svarbiausias nuotraukas, „Gmail“ laikyti dokumentus ir ilgus laiškus, „Youtube“ saugoti, kaip kalbame, šokame ar dainuojame.

Eterni.me iliustr.
Eterni.me iliustr.

Eterni.me siūlo paslaugas, kurios garantuoja, kad po mirties nedingsite iš interneto. Tai veikia gana paprastai: kol esate gyvas, leidžiate kompanijai prieiti prie jūsų „Facebook“, „Twitter“ ir el. laiškų paskyrų, keliate savo nuotraukas, pranešate vietas, kuriose lankotės ir pan.

Eterni.me siūlo paslaugas, kurios garantuoja, kad po mirties nedingsite iš interneto.

Pateikti duomenys vėliau apdirbami, sukuriamas tam tikras asmens avataras, kuris bando atkartoti jūsų asmenybę. Kuo daugiau informacijos suteikiate, tuo daugiau avataras išmoksta.

„Jūsų anūkai naudosis avataru, o ne bandys surasti informacijos apie jus „Google“, – sako vienas iš eterni.me steigėjų Marius Ursache.

M.Ursache teigimu, dabar pagrindinė kompanijos užduotis – surasti būdą, kaip reikiamą informaciją surinkti kuo greičiau. Mat dabartinis metodas gali užtrukti dešimtmečius, kol bus surinkta visa avatarui reikalinga informacija.

Ar įmanoma padaryti taip, kad patiems nereikėtų teikti jokios informacijos, o ji būtų saugoma tiesiai iš mūsų minčių?

„Jau dabar į mus kreipiasi sunkiai sergantys ligoniai, klausdami, ar gali naudotis paslauga. Labai sunku jiems atsakyti ne. Tikiu, kad greitai ar mes, ar kita kompanija sukurs sistemą, kuri suveiks daug greičiau“, – sako M.Sursache.

Tačiau ar įmanoma padaryti taip, kad patiems nereikėtų teikti jokios informacijos, o ji būtų saugoma tiesiai iš mūsų minčių? Teoriškai tai įmanoma.

Pirmiausiai, mokslininkai turėtų užkonservuoti jau mirusio žmogaus smegenis, jas gerai išanalizuoti, o vėliau jas atkurti per smegenų simuliaciją. Pavyzdžiui, JAV projektas „US Brain“ jau įrašinėja milijonų neuronų veiklą, „EU Brain“ projektas pagal surinktą informaciją konstruoja modelius. „Google“ taip pat kasmet investuoja milijonus. Kompanija netgi dirba su žymiuoju Ray Kurzweilu tam, kad būtų įmanoma dirbtiniu būdu simuliuoti žmogaus smegenis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs