„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Nauja teorija žingsniu priartino termobranduolinę sintezę prie realybės

JAV Energetikos departamento ir Prinstono universiteto mokslininkai išvystė naują su plazma susijusią teoriją, kuri turėtų padėti išsiaiškinti, kaip vyksta Saulės žybsniai ir termobranduolinės reakcijos, rašo engadget.com.
Tokamako tipo reaktorius iš vidaus
Tokamako tipo reaktorius iš vidaus / „Scanpix“ nuotr.

Didesnioji dalis termobrandolinės energetikos tyrimų šiuo metu koncentruojasi į „magnetinio izoliavimo“ reaktorius, kurie galingais magnetais išlaiko itin smarkiai įkaitintą heliu virstančią vandenilio plazmą atokiau nuo fizinių reaktoriaus sienelių. Daugiausiai problemų šiems mokslininkams kelia tai, kad pati plazma generuoja magnetinius laukus ir taip kelia chaosą reakcijos terpėje.

Plazma (materijos fazė, vyraujanti žaibuose ir neoninėse lempose) yra sudaryta iš krūvį turinčių dalelių, kurios generuoja magnetinius laukus, kurie savo ruožtu gali smarkiai paveikti procesą, vadinamą magnetiniu persijungimu. Dėl to vyksta tokie milžiniški reiškiniai, kaip Saulės žybsniai, kosminių spindulių blyksniai ir paprastiems žmonėms dažniau matomos šiaurinės arba pietinės pašvaistės. Tačiau dabar egzistuojančios teorijos negali paaiškinti, kodėl magnetiniai laukai taip greitai pranyksta ir susijungia taip staigiai – tarsi prieštaraujant dabar įprastiniams fizikos dėsniams.

Magnetinis persijungimas itin daug bėdų kelia Tokamako tipo magnetinio izoliavimo reaktoriuose. Kai tik pakinta plazmoje savaime susidarę magnetiniai laukai, plazma gali ištrūkti iš išorinių stabilią jos poziciją palaikančių magnetinių laukų poveikio ir sumažinti slėgį, būtiną termobranduolinei reakcijai palaikyti.

Šiai problemai spręsti mokslininkai ėmėsi tirti reiškinio, vadinamo „plazmoidiniu nestabilumu“, dėl kurio dvimatės magnetinės plokštumos susitraukia iki mažesnių „salelių“. Kai tik plokštės vientisumas sunyksta iki roboto ploto, „labai staigiai įvyksta plazmoidinis nestabilumas, sukeliantis sporgstamą plazmoidų augimą“. Dėl to magnetiniai laukai persiformuoja į kitokią orientaciją, taip randantis Saulės žybsniams ir vykstant kitiems reiškiniams.

Kol kas mokslininkai dar negali užtikrintai pasakyti, dėl ko magnetinės plokštumos skyla į salas, nes šis reiškinys tarsi pažeidžia fizikos „galios dėsnius“. Bet naujoji teorija gali padėti mokslininkams tiksliau prognozuoti Saulės žybsnius, Gama spindulių žybsnius ir kitus galingus reiškinius. O svarbiausia – kad geresnis plazmos generuojamų magnetinių laukų veikimo reaktoriuose supratimas padėtų išspręsti pasaulines energetikos problemas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs