Po dešimtmečius trukusių nesėkmių bandymų Alzheimerio ligos gydyme, mokslininkai atrado vaistą, kuris teikia vilčių, kad liga gali būti išgydoma.
„Tai pirmasis vaistas, kuris suteikia realią galimybę gydyti Alzheimerio liga sergančius pacientus“, – sakė Londono universitetinio koledžo Demencijos tyrimų instituto direktorius Bartas de Strooperis, -„Nors klinikinė nauda atrodo šiek tiek ribota, galima tikėtis, kad laikui bėgant ji taps akivaizdesnė.“
Vaistas lecanemab yra antikūnų terapija, kuri pašalina smegenyse besikaupiančio baltymo, vadinamo beta amiloidu, gumulėlius.
Neaišku, kiek šie gumulėliai skatina Alzheimerio ligą, tačiau pacientams, sergantiems paveldimomis ligos formomis, jie sudaro sąlygas smegenų pokyčiams.
Lecanemab kūrėjai, JAV bendrovė „Biogen“ ir Japonijos bendrovė „Eisai“, rugsėjį paskelbė pagrindinius klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo beveik 1800 pacientų, rezultatus. Išsamūs duomenys antradienį buvo paskelbti žurnale „New England Journal of Medicine“.
Iš jų matyti, kad per 18 mėnesių vaistas sumažino bendrą pacientų protinių gebėjimų pablogėjimą 27 proc. – tai nedidelis, bet reikšmingas rezultatas.
„Manau, kad tai patvirtina naują Alzheimerio ligos modifikavimo erą. Tai era, kuri prasideda po daugiau nei 20 metų įtempto darbo, kurį atliko daugybė žmonių, siekdami sukurti imunoterapiją prieš amiloidą“, – sakė klinikinės neurologijos profesorius ir UCL Demencijos tyrimų centro direktorius Nickas Foxas.
Alzheimerio liga serga beveik du trečdaliai iš 55 milijonų demencija sergančių žmonių visame pasaulyje. Ji yra pagrindinė mirties priežastis Jungtinėje Karalystėje: pacientai paprastai miršta per septynerius metus nuo diagnozės nustatymo.
Dažniausi ankstyvieji požymiai yra atminties sutrikimai, tačiau ligai progresuojant žmonės gali pasiklysti pažįstamose vietose, sunkiai priimti sprendimus, atlikti paprastas užduotis ir galiausiai be pagalbos nebegalėti valgyti ar judėti.
Dešimtmečius pastangos sulėtinti, sustabdyti ar pakeisti ligos eigą buvo nesėkmingos, o tai farmacijos bendrovėms kainavo milijardus dolerių ir privertė kai kurias iš jų apskritai pasitraukti iš šios srities.
Daugelis vaistų bandymų metu nedavė jokios naudos, nes jie pataikė ne į tą molekulinį taikinį arba buvo išbandyti su pacientais, kurių liga buvo per daug pažengusi. Tikimasi, kad teigiami dabartinio vaisto rezultatai lems naujos kartos vaistų, siūlančių vis geresnę ligos kontrolę, atsiradimą.
Kilus visuotiniam džiaugsmui dėl rezultatų, mokslininkai atkreipė dėmesį į daugybę problemų, galinčių trukdyti vaisto pritaikymui.
Lecanemab yra brangus – nuo 10 000 iki 30 000 svarų sterlingų vienam pacientui per metus. Taip pat iškilo klausimų dėl vaisto saugumo po to, kai tam tikri tyrėjai su vaistu susiejo du mirties atvejus.
Remiantis paskelbta ataskaita, tyrimo metu mirė 13 žmonių: šeši, kuriems buvo skirtas vaistas, ir septyni, kuriems buvo skirtas placebas. Ataskaitoje teigiama, kad nė viena iš mirčių, tyrėjų nuomone, nebuvo susijusi su vaistu.
„Lecanemab nėra panacėja, tačiau jis įrodo, kad Alzheimerio liga nėra neįveikiama problema: ji gali būti gydoma ir galbūt vieną dieną net išvengiama“, – sakė UCL neurologijos profesorius ir gydytojas Jonathanas Schottas.
„Turime plėsti savo tyrimus ir toliau tirti įvairius vaistus, skirtus skirtingiems ligos aspektams: tikėtina, kad galiausiai prireiks kombinuoto gydymo“, – teigė jis.
Edinburgo universiteto neurodegeneracijos profesorė ir Smegenų mokslų atradimų centro direktoriaus pavaduotoja Tara Spires-Jones sakė, kad nors rezultatai yra „gera žinia“, svarbu pažymėti, kad tai nėra vaistas nuo Alzheimerio ligos.
„Abiejose tyrimo grupėse simptomai pablogėjo, tačiau vaistus vartojusių žmonių pažintiniai gebėjimai taip smarkiai nesumažėjo“, – sakė ji, – „Kaip nurodo autoriai, nėra priimto kliniškai reikšmingo jų naudoto pažinimo testo poveikio apibrėžimo, todėl kol kas neaišku, ar kuklus nuosmukio sumažėjimas turės didelės reikšmės demencija sergantiems žmonėms.“
