Plancko laikas trunka 10-43 sekundės. Tačiau viena fizikų grupė iškėlė hipotezę, kad mažiausias galimas laiko intervalas iš tikrųjų yra didesnis už Plancko laiką. Jei paaiškėtų, kad tai tiesa, susijauktų visos kvantinės mechanikos teorijos.
Plancko laikas yra periodas, per kurį šviesa vakuume įveikia 1 Plancko atstumo vienetą – 1,616199(97)·10⁻³⁵ metro.
Nei kvantinė mechanika, nei specialus reliatyvumas nereikalauja nutrūkstamo laiko, tačiau tokios teorijos, kurios bando įveikti atotrūkį tarp dviejų (pavyzdžiui, kvantinės gravitacijos ir stygų teorijos) reikalauja erdvės, suskaidytos į mažyčius Plancko intervalus.
Todėl fizikai pristato naują teoriją: Jei tas pats principas, kuris tinka erdvei, yra taikomas ir laikui, tada Visata turi būti padalinta į atskirus laiko intervalus (Plancko laiką). Nenuostabu, kad skaičiavimai rodo, jog laikas yra ne tik diskretus, bet jo intervalų dydis priklauso nuo visos sistemos energijos. Naujasis atradimas performuoja daugelį su tuo susijusių teorijų, todėl iki šiol buvusias lygtis reikia perkurti.
Komanda netgi sukūrė testą savo idėjos patikrinimui. Jis yra susijęs su spontanišku vandenilio atomų spinduliavimu – jei vienas elektronas yra „įsiaudrinimo“ būsenoje, jis gali skilti ir išspinduliuoti fotoną.
Vandenilio atomo skilimo procesas yra lengvai sumodeliuojamas, tačiau kvantinių eksperimentų metu, pritaikius tam tikras modifikacijas, yra gaunamos dvi skirtingos reikšmės. Šis neapibrėžtumas, pritaikius naująją mažiausio laiko intervalo reikšmę, gali išnykti, nes mokslininkai galės atsirinkti vieną iš šių dviejų scenarijų.
Tyrimo rezultatai skelbiami „Europos fizikos mokslų žurnale“.
