Ankstesni tyrimai rodė, kad šios rūšies gyvavimo pabaigoje maždaug prieš 40 tūkst. metų pasaulyje buvo belikę tik apie tūkstantis neandertaliečių.
Tačiau naujausia studija atskleidžia, kad jų populiacija veikiausiai buvo daug didesnė, galbūt sudaryta iš dešimčių tūkstančių individų, nors jų izoliuotos grupės buvo išsisklaidžiusios po visą Europą, sakoma žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame straipsnyje.
Tarp genetinių užuominų – neandertaliečių genomo dalis, kurioje aptikta mutacijų, paprastai pasireiškiančių tik mažose populiacijose, pasižyminčiose maža genų įvairove.
Be to, įvairiose vietose rastų neandertaliečių genetinėje medžiagoje esama reikšmingų skirtumų, pažymėjo mokslininkai.
„Laikomasi minties, kad šios mažos, geografiškai izoliuotos populiacijos, panašios į salas, retkarčiais sąveikauja, bet labai sunku persikelti iš vienos salos į kitą“, – sakė vienas iš straipsnio autorių Ryanas Bohlenderis, Teksaso universiteto M.D.Andersono vėžio centro podaktarinių studijų narys.
„Taigi, jie linkę likti savose populiacijose“, – pridūrė jis.
Neandertaliečiai atsiskyrė anksčiau, nei manyta iki šiol
Tyrėjai panaudojo naują metodą analizuoti DNR sekų duomenims ir nustatė, kad neandertaliečiai nuo kitos mįslingos šakos, vadinamos Denisovo žmonėmis, atsiskyrė maždaug prieš 74 tūkst. metų – daug anksčiau, negu rodė ankstesni tyrimai.
Vėliau neandertaliečių pasaulinė populiacija išaugo iki dešimčių tūkstančių individų.
„Ši hipotezė prieštarauja nusistovėjusiai nuomonei, bet ji labiau tinka negu įprastas požiūris“, – sakė pagrindinis studijos autorius Alanas Rogersas, Jutos universiteto antropologijos profesorius.
Rasta fosilijų
„Rasta daug neandertaliečių fosilijų. Yra daug neandertaliečių radimviečių, – aiškino jis. – Sunku įsivaizduoti, kaip jų galėtų būti tiek daug, jeigu visame pasaulyje tebuvo apie tūkstantis individų.“
Tuo tarpu apie Denisovo žmones, laikomus neandertaliečių rytiniais giminaičiais, žinoma labai mažai.
Iki šiol rasta nedaug jų fosilijų – keli dantys ir pirštikaulis.
Tiek Denisovo žmonės, tiek neandertaliečiai maišėsi su šiuolaikiniais žmonėmis, išėjusiais iš Afrikos maždaug prieš 60 tūkst. metų.
Mokslininkai dar tiksliai nežino, kodėl Denisovo žmonės ir neandertaliečiai išnyko, bet tai galėjo nutikti dėl atšiauraus klimato arba konkurencijos su šiuolaikiniais žmonėmis dėl skurdžių išteklių.
Naujasis tyrimas pagrįstas lyginimais tarp keturių žmonių populiacijų: šiuolaikinių Eurazijos gyventojų, šiuolaikinių afrikiečių, neandertaliečių ir Denisovo žmonių.
Tyrėjai panaudojo statistinį metodą „Legofit“ ir įvertino, kiek neandertaliečių genų pateko į šiuolaikinių Eurazijos gyventojų populiaciją. Mokslininkai nustatė, kad ši dalis yra apie 2 procentai.
Be to, šiuo metodu buvo nustatyta apytikrė data, kada atsiskyrė protėvių populiacijos, ir koks buvo jų dydis.
