Vienas iš Google „didžiųjų protų“ – Tobias Weyandas su komanda, besispecializuojančia „kompiuterinio vaizdavimo“ srityje, sukūrė naują įrankį „PlaNet“. Šis „giliojo mąstymo“ tinklas gali nustatyti, kur buvo daryta nuotrauka, vien iš jos pikselių.
Norėdama sukurti kompiuterio „erdvinę atmintį“, komanda surinko 91 mln. pažymėtų vaizdų. Pasitelkę šiuos duomenis, jie suskirstė pasaulio žemėlapį į tinklelį. Jį sudaro daugiau nei 26 tūkst. kvadratų, kurie yra proporcingi turimų vaizdų skaičiui. Dideli miestai su didele gyventojų koncentracija sudaryti iš didesnių kvadratų, lyginant su kaimo vietovėmis.
Šio proceso metu „Google“ dirbtinio intelekto įrankis nustato vizualiuosius ženklus bei jų tendencijas (spalvą, tekstūrą, formą) ir priskiria juos tam tikroms tinklelio vietoms. Taip jis gali puikiausiai atskirti raudonus ir rudus Didžiojo Kanjono uolienų atspalvius iš daugybės panašių fotografijų.
Mokslininkai jau patikrino įrankio patikimumą su 2,3 mln. pažymėtų nuotraukų. Kompiuteris teisingai atspėjo 48 proc. vaizdų pagal žemynus ir 28,4 proc pagal šalį. Pasak tyrėjų, jis taip pat gali „3,6 proc. tikslumu nustatyti gatvės vaizdą ir 10,1 proc. – miestą“.
Nors tai nėra labai įspūdingi skaičiai, tačiau jie kur kas didesni nei demonstruojami žmonių. Komanda surengė „GeoGuessr“ ir „PlaNet“ varžybas, kurių metu kompiuteris laimėjo 28 kartus iš 50. Jo vidutinė paklaida siekė 1131,7 km, o žmonių – 2320,75 km.
„Be akivaizdaus orientyro, žmonės pasitelkia savo bendrąsias žinias apie pasaulį ir radę kelias užuominas, jie padaro išvadas. Gatvių ženklų kalba arba automobilių važiavimo kryptis gali padėti susiaurinti tam tikros vietos paieškos lauką, – teigia tyrimo autoriai. – Tradiciniai kompiuteriniai algoritmai paprastai nenaudoja tokių duomenų, tačiau jie apdoroja daugiau vietos vaizdų nei bet kuris žmogus kada nors galėtų tai daryti keliaudamas ir mokindamasis atpažinti tam tikrus ženklus“.