JAV prezidentas Barackas Obama lapkričio mėnesį pasirašė įstatymą, kuris leidžia komerciniais tikslais išgauti mineralus ir kitas medžiagas, tarp jų ir vandenį, iš asteroidų ir Mėnulio.
Įstatymas gali paskatinti varžymąsi dėl tarpplanetinių naudingųjų medžiagų tarp sparčiai besivystančių privačių kosmoso įmonių ir sumažinti komercinių skrydžių kainą.
NASA duomenimis, yra maždaug 1,5 tūkst. asteroidų, kuriuos galima gana lengvai pasiekti iš Žemės, o maždaug dešimtadalyje jų yra naudingųjų iškasenų.
JAV Komercinių erdvėlaivių paleidimo konkurencingumo akte (Commercial Space Launch Competitiveness Act) teigiama, kad žmonių ir įmonių kosmose rastos iškasenos priklauso jiems.
Kosmoso aktas nesutampa su vyraujančia nuomone, kad kosmoso naudingosios iškasenos turėtų būti skirtos moksliniams tyrimams ir priklausyti visiems, tačiau leidžia investuotojams uždirbti.
Christopheris Johnsonas, teisininkas iš Saugaus pasaulio fondo, teigia, kad įstatymas ateinantį dešimtmetį paskatins beprecedentį aktyvumą kosmose. Kosmoso iškasenų gavybą įteisinantis statymas lyginamas su JAV Vakarinės sienos atidarymu XIX a. ir tuomet prasidėjusia Kalifornijos aukso karštine 1849 metais.
Tačiau kol kas kosmoso eksploatacijos sąnaudos išlieka milžiniškos, o rizika didelė.
Stambios bendrovės lėtai tiria kosmoso naudingųjų iškasenų gavybos galimybes, tačiau maži startuoliai, kaip 2012 m. Larry Page'o iš „Google” įkurtas „Planetary Resources“, nekantrauja pradėti tyrimų.
Meagan Crawford iš dar vienos ambicingos įmonės „Deep Space Industries“ sako, kad technologijų įmonės po įstatymo nebesijaučia taip, tarsi švaistytų pinigus: „Tai mums labai didelis laimėjimas. Nebeatrodome kaip bepročiai. Nebeturime labai sunkiai dirbti, kad įtikintume investuotojus.“
NASA duomenimis, yra maždaug 1,5 tūkst. asteroidų, kuriuos galima gana lengvai pasiekti iš Žemės, o maždaug dešimtadalyje jų yra naudingųjų iškasenų.
Abi bendrovės kosmose mato didelių galimybių ir ketina parsivežti nikelio, geležies, rūdos, aukso ir platinos. Tačiau pirmiausia žvilgsnis krypsta į užšalusio vandens išteklius ant artimiausių asteroidų.
Vanduo vertinamas ne tik dėl to, kad jį galima geri – jis gali tapti vandenilio degalais kosminiams erdvėlaiviams. Asteroidai leistų įkurti raketinių degalų papildymo stotis orbitoje ir taip sutaupyti šimtus milijonų dolerių.
