Šis testas galėtų gerokai pagreitinti diagnozės nustatymą ir milijonams pacientų suteikti atsakymus bei galimybę gauti tinkamą priežiūrą gerokai anksčiau, nei liga progresuoja, rašo „Science Alert“.
Vašingtono universiteto (UW) mokslininkai sukūrė naują kraujo testą. Jis sukurtas taip, kad kraujyje aptiktų molekulinį pirmtaką, dėl kurio baltymai smegenyse gali netaisyklingai susikaupti, galiausiai suformuodami beta amiloido (Aβ) plokšteles.
Aβ plokštelės yra žinomas Alzheimerio ligos požymis, tačiau jų vaidmuo kognityvinių funkcijų silpnėjimui neaiškus. Istoriškai šios tarpląstelinės plokštelės buvo laikomos ankstyvuoju neuronų disfunkcijos ir nykimo veiksniu, galiausiai lemiančiu pažintinių funkcijų pablogėjimą.
Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad Aβ plokštelių yra tik trečdalyje Alzheimerio liga sergančių pacientų, o kartais jų būna ir žmonių, kurie nejaučia pažinimo funkcijų sutrikimų, smegenyse.
Kitaip tariant, ekstraląstelinės Aβ plokštelės smegenyse nebūtinai pačios savaime yra toksiškos, tačiau jos gali būti kilusios iš sunkiai aptinkamų molekulinių toksinų.
Šie toksinai iš esmės yra funkcinės Aβ, esančio ląstelėse, versijos. Kai kurie mokslininkai mano, kad jie gali subtiliai pažeisti neuronus iš tolo, kažkokiu būdu sąlygodami ląstelių polinkį į tarpląstelines plokšteles ir gumulėlius.
Mokslininkai vis dar aiškinasi detales, tačiau ši hipotezė paskatino UW tyrėjus sukurti tikslų tirpių oligomerų surišimo testą, pramintą SOBA.
Pirmiausia tyrėjai SOBA išbandė 310 dalyvių kraujo plazmoje. Kai kuriems dalyviams buvo nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas arba Alzheimerio liga, o kitų kognityvinė sveikata buvo gera.
Matuojant toksiškus Aβ oligomerus kraujo plazmoje, SOBA atrinko visus 53 Alzheimerio liga sergančius dalyvius, kurių liga vėliau buvo patvirtinta po mirties.
Tuo tarpu kontrolinėje grupėje SOBA aptiko oligomerus 11 asmenų kraujo plazmos mėginiuose. Dešimčiai iš šių dalyvių vėliau buvo diagnozuotas lengvas kognityvinis sutrikimas arba Alzheimerio liga.
„Gydytojai ir mokslininkai norėjo turėti patikimą Alzheimerio ligos diagnostikos testą, kuris ne tik patvirtintų Alzheimerio ligos diagnozę, bet ir galėtų nustatyti ligos požymius dar prieš pasireiškiant pažintinių funkcijų sutrikimui“, – sako UW bioinžinierė Valerie Daggett.
Ir tai dar ne viskas, ką gali SOBA. Juk Alzheimerio liga nėra vienintelė liga, kuriai būdingi toksiški oligomerai.
Atrodo, kad neteisingai besiformuojantys baltymai taip pat yra susiję su Parkinsono liga, II tipo diabetu, o tai reiškia, kad vieną dieną SOBA gali būti pritaikytas ir šių kitų ligų ankstyviesiems žymenims nustatyti.
Dabartinėje klinikinėje praktikoje naudojami tik kraujo tyrimai, kuriais nustatomi su Alzheimerio liga susiję genai, tačiau šie tyrimai ne taip gerai prognozuoja, kam iš tikrųjų išsivystys liga.
