„Microsoft“ inžinieriai sukūrė iš specialių medžiagų pagamintą liemenėlę, kuri geba užfiksuoti moterų nuotaikos pokyčius ir, į pagalbą pasitelkus išmaniųjų telefonų programėles, padeda išvengti persivalgymo.
„Moterys dažnai persivalgo, kai jas užklumpa neigiamos emocijos. Pasirodo, kad liemenukas yra puikus būdas reguliuoti elektrokardiogramą, – sako „Microsoft“ dirbanti kognityvinės psichologijos specialistė Mary Czerwinski. – Mes norėjome tokią pačią sistemą integruoti vyrų apatiniuose, bet apatiniai yra per daug toli nuo širdies.“
Gavę duomenis apie moterų nutaiką iš liemenukų jutiklių, mokslininkai sugebėjo aiškiai nuspėti pokyčius jų elgsenoje, kurie skatina persivalgymą ir stresą.
Stresą padedanti nustatyti liemenėlė neseniai buvo patikrinta grupelės savanorių, kurios, liemenukui užfiksavus neigiamus nuotaikos pokyčius, gaudavo grįžtamąjį ryšį. „Microsoft“ įdiegė jutiklių pagalvėles su 3, 7 voltų baterijos mikroprocesoriumi. Jutikliai galėjo užfiksuoti aštuonių biologinių signalų kanalus vienu metu.
Jutikliai fiksavo širdies ritmą ir kvėpavimą su elektrokardiogramos jutikliu, odos laidumą – su elektroderminiu judėjimo jutikliu, o judėjimą – su akselerometru ir giroskopu. Gauti duomenys „Bluetooth“ ryšiu buvo išsiunčiami į išmaniojo telefono programėlę ir į kompiuterį.
Gavę duomenis apie moterų nuotaiką iš liemenukų jutiklių, mokslininkai sugebėjo aiškiai nuspėti pokyčius jų elgsenoje, kurie skatina persivalgymą ir stresą, įskaitant ir tai, ar moteris buvo pikta, ar laiminga.
Tačiau šį išradimą pritaikyti praktikoje būtų nepatogu: jutiklių pagalvėlės buvo integruotos į moterų liemenukus, o šie veikė tik 4 val., o vėliau reikėdavo liemenukus pakrauti.
M. Czerwinski dabar ieško kitos kūno dalies, kuri padėtų nustatyti nuotaiką ir iš kurios sklistų tokie pat aiškūs signalai, bet kurie nereikalautų tiek darbo.
„Moterys turėjo nuolatos vaikščioti į tualetą ir krauti baterijas. Manau, kad jutiklius galima būtų dėti ir į pėdas, nes jos išskiria prakaitą“, – sako mokslininkė.
M. Czerwinski ir kiti emocinės kompiuterijos srityse dirbantys mokslininkai mėgina rasti būdų, kaip išrasti technologiją, kuri padėtų stebėti ir perprasti žmonių emocijas.
Domitės mokslo ir informacinių technologijų naujienomis? Prisijunkite prie Mokslas.IT socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Google+“ ir „Twitter“. Patirkite netikėtų atradimų!
