„Prieš dvidešimt metų toks atradimas būtų pasmerktas kaip erezija; rasti įrodymų, kad gyvybė egzistavo prieš 3, 8 mlrd. metų, buvo šokiruojantis atradimas“, – sakė Markas Harrisonas, vienas tyrimo autorių iš Kalifornijos universiteto Los Andžele, JAV.
„Gyvybė Žemėje galėjo atsirasti beveik akimirksniu, – pridūrė jis. – Panašu, kad esant tinkamoms sąlygoms ji susiformuoja labai greitai.“
„Gyvybė Žemėje galėjo atsirasti beveik akimirksniu, – pridūrė jis. – Panašu, kad esant tinkamoms sąlygoms ji susiformuoja labai greitai.“
Naujajame tyrime teigiama, kad gyvybė Žemėje egzistavo dar prieš masyvų kosminių kūnų bombardavimą, kurie Mėnulyje prieš 3, 9 mlrd. metų suformavo didžiulius kraterius.
„Jeigu po šio bombardavimo visa gyvybė Žemėje išmirė, kaip kai kurie mokslininkai mano, tuomet ji turėjo labai greitai atsistatyti ir vėl“, – sakė vienas tyrimo autorių Patrickas Boehnke'as.
Ilgą laiką mokslininkai galvojo, kad tuo metu Žemė buvo sausa ir negyvenama, o M.Harrisono tyrimas rodo visai ką kita.
Mokslininkai ištyrė daugiau nei 10 tūkst. cirkonų, susiformavusių iš išsilydžiusių uolienų ir lavos Vakarų Australijoje. Cirkonas yra sunkus, tvirtas mineralas, kursi greitai savyje „įrašo“ duomenis apie tuometinę aplinką. Cirkono mineralai veikia tarsi laiko kapsulės.
Mokslininkai rado 656 cirkono gabalėlius, kurie turėjo juodas dėmeles ir 79 iš jų išanalizavo naudodami Ramano spektroskopiją – techniką, kuri rodo molekulinę ir cheminę senovės mikroorganizmų struktūrą trim matmenimis.
Mokslininkai mėginiuose ėmė ieškoti anglies – pagrindinės gyvybės sudedamosios dalies.
Vienas iš 79 cirkonų turėjo grafito – grynos anglies – dviejose vietose.
Mokslininkai nustatė, kad cirkone esantis grafitas yra senesnis už cirkoną, tačiau kiek tiksliai metų grafitui, neaišku. Cirkono amžius nustatytas išmatavus jame esantį urano ir švino santykį.
