Viršelio tema priverčia susimąstyti, ar tikrai plastikas yra toks kenksmingas aplinkai ir ar reikia skubėti pakeisti plastikines pakuotes alternatyviomis. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Polimerų chemijos katedros vedėjas prof. Ričardas Makuška sako, kad šiuo metu tiek ekologijos, tiek tvarumo požiūriu nėra geresnio pakavimo medžiagų pasirinkimo kaip plastikas.
Tačiau siekiant tvarumo tikslų plastiko pakuotės pastaruoju metu dažnai keičiamos popieriaus ir kartono pakavimo priemonėmis.
Popieriniai maišeliai yra daug storesni nei plastikiniai, todėl jų gamybai sunaudojama daug daugiau energijos ir vandens. Norint pakeisti 1 kg plastiko, reikia 3–4 kg kitų medžiagų, tiek pat kartų daugiau susidaro ir atliekų.
Pavyzdžiui, vienam A4 formato popieriaus lapui pagaminti reikia maždaug 20 litrų vandens, o vienam plastikiniam PET buteliukui – tik 5,3 litro. Popieriniai maišeliai mechaniškai nepatvarūs, neatsparūs drėgmės poveikiui, lengvai ir negrįžtamai susitepa, daug kartų jų nepanaudosi, be to, dėl jų gamybos naikinami miškų plotai.
Pasak profesoriaus, didesnė problema yra plastiko atliekų rūšiavimo sistema. Ją reikėtų tobulinti – atskirti labai lengvus plastikinius maišelius ir maisto produktais suteptas pakuotes nuo storasienių plastikinių maišelių ir kitų švarių plastikinių pakuočių. Tai galėtų daryti ir gyventojai, jei būtų sukurta aiški plastiko atliekų rūšiavimo sistema ir sudarytos galimybės atsikratyti plastiku efektyviai.
Naujojo numerio viršelį ir keletą mokslinių temų puošia iliustratoriaus Edgaro Žukausko darbai.