„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Naujausias NASA Marso zondas turi praradimų: oficialiai mirė vienas pagrindinių jo prietaisų

Visada liūdna, kai svarbi kosminė misija baigiasi. Ir dar liūdniau, kai misija iš tikrųjų niekada net neprasidėjo.
Inžinieriai bandė Kurmį priremti zondo „Insight“ kastuvėliu, kad jis galėtų kastis gylyn, tačiau ir tai nepadėjo
Inžinieriai bandė Kurmį priremti zondo „Insight“ kastuvėliu, kad jis galėtų kastis gylyn, tačiau ir tai nepadėjo / „Scanpix“ nuotr.

Štai kur mes esame su NASA „InSight“ zondu. Misija nesibaigė, tačiau vadinamasis „Mole“, Vokietijos DLR sukurtas instrumentas, paskelbtas mirusiu.

„Mole“ (liet. Kurmis) yra šilumos srauto ir fizinių savybių paketas (HP3). Tai instrumentas, skirtas matuoti šilumą, einančią iš Marso vidaus į paviršių. Visa „InSight“ misija buvo sutelkta į tai, kad būtų sužinota daugiau apie Marso vidų.

HP3 yra bene svarbiausias ir sudėtingiausias instrumentas ant „InSight“ zondo. Taigi jo praradimas yra didelis smūgis mokslui. Tačiau misijos įgyvendinimas visada buvo keblus, o inžinieriai tai žinojo.

VIDEO: NASA's InSight Mars Lander Update | Fixing the Mole

Kurmio darbas buvo įlįsti iki 5 metrų po Marso paviršiumi. Jis būtų pririštas prie nusileidimo įrenginio, o palei tą tvirtinimo diržą tolygiai išdėstyti šilumos jutikliai. Ištyrę šilumines planetos vidaus savybes, mokslininkai galėjo daug sužinoti apie jos geologinę istoriją.

Tačiau įsirausti instrumentui į Marso gruntą visada buvo keblu. „Mole“ yra sukurtas taip, kad lėtai kastųsi gilyn. Misijos svorio ir energijos apribojimai reiškė, kad galingesnis instrumento įleidimo į Marso vidų būdas nebuvo įmanomas.

Nuo pat pradžios 2019 m. kovo mėn. „Mole“ susidūrė su problemomis. Iš pradžių jis padarė tam tikrą pažangą, bet įsiskverbęs kelis centimetrus sustojo.

Iš pradžių misijos darbuotojai manė, kad jį užblokavo uola. Tačiau laikui bėgant tapo aišku, kas trukdė Kurmiui išnaudoti savo galimybes.

Marso paviršius, kuriame yra „InSight“ nusileidimo įrenginys, yra padengtas neįprastu dirvožemio tipu. Tai sutankintas dirvožemio sluoksnis, kuris nepatenka į Kurmio rausiamą skylę, kai jis eina žemyn. O tai yra problema.

Kurmio rausimosi principas yra paremtas trintimi tarp zondo ir aplinkos. Kadangi gruntas yra per kietas ir nebyra į skylę, jis nesuteikia reikiamos trinties.

Misijos darbuotojai bandė viską, kad būtų užtikrinta trūkstama trintis. Kiekvienas metodas suteikė vilties, tačiau galų gale Kurmis negalėjo pakankamai kastis gilyn.

Po 500 galutinių ir galiausiai bergždžių prietaiso bandymų sausio mėnesį Kurmis paskelbtas mirusiu.

„Mes jam davėme viską, ką turime, bet Marsas ir mūsų herojinis Kurmis išlieka nesuderinami“, – sakė pagrindinis HP3 tyrėjas Tilmanas Spohnas iš DLR.

VIDEO: NASA InSight: A Plan to Get the Mole Moving Again

Tačiau ne viskas prarasta.

Kiti „InSight“ zondo prietaisai, įskaitant jo seismometrą, vis dar veikia. Taigi misija vis dar turi mokslinę vertę. Nors Kurmiui nepavyko, nepaisant didžiausių NASA ir DLR pastangų, nesėkmė gali pasėti būsimos sėkmės sėklas.

„Laimei, mes sužinojome daug, kas bus naudinga būsimoms misijoms, bandančioms pasinerti į Marso vidų“, – sakė Spohnas.

Tai yra pirmas kartas, kai buvo bandoma įsirausti į Marso paviršių, todėl visi bandymai vyko nepažymėtoje teritorijoje. Nebuvo jokios galimybės tiksliai žinoti, kas nutiks su Kurmiu. Visgi, naudos iš to yra, nes Kurmio komandos nariai bandė išsiaiškinti kelią į priekį.

„Mes labai didžiuojamės savo komanda, kuri sunkiai dirbo, kad Kurmis įsiraustų giliau į planetą. Buvo nuostabu matyti, kaip jie sprendžia problemą būdami už milijonų kilometrų“, – sakė Thomas Zurbuchenas, asocijuotas mokslo administratorius agentūros būstinėje Vašingtone.

„Todėl mes rizikuojame – turime peržengti technologijų ribas, kad sužinotume, kas veikia ir kas ne. Šia prasme mums pavyko: išmokome daug, kas bus naudinga būsimoms misijoms Marse ir kitur, ir dėkojame mūsų partneriams vokiečiams iš DLR už šio instrumento suteikimą ir bendradarbiavimą“, – sako NASA.

Kitos misijos leido mums aiškiai pažvelgti į Marso paviršių. Misijos inžinieriai manė, kad Kurmio plaktukinis dizainas suteiks jam geriausias galimybes įvykdyti savo misiją. Iš pažiūros tai buvo įmanoma. Tačiau neįprastai tankus Marso dirvožemis nustebino ir pasirodė esanti per didelė kliūtis jį įveikti. Nors tai nepavyko, šiai misijai nebuvo precedento.

„Kurmis yra vienintelis toks prietaisas. Tai, ką mes bandėme padaryti – taip giliai kasti su tokiu mažu prietaisu, yra beprecedentis dalykas“, – sakė Troy Hudsonas, NASA reaktyvinių variklių laboratorijos Pietų Kalifornijoje mokslininkas ir inžinierius, vadovavęs šiems bandymams, kad Kurmis įsiraustų giliau į Marso plutą. „Turėti galimybę tai pasiekti iki galo yra didžiausias atlygis“, - pridūrė mokslininkas.

Kitos „InSight“ misijos dalys tęsiasi. SEIS (Seismic Experiment for Internal Structure) vis dar užimtas matuojant drebėjimus ir kitus įvykius, o RISE (Rotation and Interior Structure Experiment) instrumentas vis dar dirba, kad išsiaiškintų, kiek Marse yra geležies. Zondo orų stotis taip pat vis dar veikia.

„InSight“ buvo paleistas 2018 m. gegužės mėn., o Marse nusileido 2018 m. lapkričio 26 d. Kurmis buvo dislokuotas 2019 m. vasario 12 d. Misija pratęsta iki 2022 m. gruodžio mėn.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs