Tam, kad būtų išsiaiškinta, kaip beždžionės gali atpažinti skaičius ir jais manipuliuoti smegenyse, mokslininkų komanda, vadovaujama Margaret Livingstone iš Harvardo medicinos mokyklos Bostone, beždžiones privertė atlikti tūkstančius skaičiavimo veiksmų naudodama užrašytų simbolių sistemą, įskaitant skaičius nuo 1 iki 9 ir abėcėlės raides.
Pirmiausiai beždžionės buvo išmokytos atpažinti simbolius – kai primatai teisingai įvardindavo simbolį, gaudavo tokį skaičių vandens arba sulčių lašelių, kokį atspėdavo.
Pirmiausiai beždžionės buvo išmokytos atpažinti simbolius – kai primatai teisingai įvardindavo simbolį, gaudavo tokį skaičių vandens arba sulčių lašelių, kokį atspėdavo.
Vėliau primatams būdavo duodama sudėtingesnė užduotis – tam, kad gautų apdovanojimą, beždžionės turėjo atlikti sudėties veiksmą.
Kad būtų patikrinta, ar beždžionės tiesiog neįsiminė simbolių, eksperimentas buvo pakartotas su visiškai naujais simboliais ir gautas rezultatas buvo tas pats – beždžionės moka skaičiuoti.
Ankstesni tyrimai taip pat patvirtino primatų skačiavimo galimybes, tačiau primatai negalėdavo manipuliuoti skaičiais, didesniais nei 10 arba tyrimų metu nebuvo įrodyta, jog jie gali sėkmingai sudėti skaičius. O pastarasis tyrimas įrodo, jog beždžionės gali atlikti bazinius aritmetikos veiksmus.
Beždžionės darė daugiau klaidų sudėdamos panašios vertės skaičius, o tai mokslininkams pasirodė žymiai įdomiau nei galimybė sudėti mažos vertės skaičius, nes panašiais klaidas daro ir žmonės.
Neuromokslininkai jau žino, kad žmogaus smegenims lengviau atskirti du žemus skaičius nei du aukštus. Pavyzdžiui, nesudėtinga pasakyti skirtumą tarp 2 ir 4 medyje tupinčių paukščių, o atskirti 22 ir 24 – gerokai sunkiau.
Iki šiol tiksliai nežinoma, dėl ko taip yra. Kai kurie mano, jog taip yra dėl to, jog mūsų smegenys skaičius koduoja logaritmiškai, todėl mes suvokiame atstumą tarp dviejų mažų geriau, negu tarp dviejų didelių. Kiti mano, kad mūsų smegenys skaičius koduoja linijiniu būdu, o esant didesniam skaičiui linijų, juos atskirti sunkiau.
