Kaip ir NASA kuriama kapsulė „Orion“, rusiška kapsulė susiduria su valstybiniams projektams įprastomis bėdomis: nuo darbų kalendoriaus smarkiai atsiliekama, o išlaidos projektui smarkiai viršija pradiniame plane numatytas lėšas. Tačiau kai ši kapsulė visgi pakils – tikėtina, kad tai nutiks dar 2022 metais su raketa „Sojuz-5“ – tai bus vienas iš nedaugelio žmonių gabenimui toliau nei žemoji Žemės orbita skirtų aparatų.
Tačiau šaltiniai iš Rusijos skelbia, kad šios kapsulės avarinio gelbėjimosi sistema turi nemenką geografinę problemą. „Federacija“ kapsulė turėtų kilti kosmodromo „Vostočnyj“, esančio Rusijos tolimuosiuose rytuose, maždaug per 600 kilometrų nuo Ramiojo vandenyno. Kai kurių paleidimų atvejais, jeigu dėl pakilimo anomalijos tektų inicijuoti avarinio atsijungimo nuo raketos procedūrą, „Federeacija“ kristų į Ramųjį vandenyną ties Žemės pusiauju.
„Po pakilimo iš „Vostočnyj“ kosmodromo erdvėlaivis „Federacija“ turėtų kolosalią problemą starto atšaukimo atveju. Kapsulė atsidurtų Ramiajame vandenyne ties pusiauju, kur neturime nei karinio, nei civilinio laivyno greitaeigių laivų. Todėl įgulos paieška galėtų trukti kelias dienas, taip randantis žmonių gyvybių netekties rizikai“, – sakė pagrindinio Rusijos kosmoso programos rangovo – „RKK Energija“ pilotuojamų skrydžių ir Žemei artimos orbitos palydovų programų verslo plėtros vadovas Igoris Verchovskis.
Kol kas nėra tiksliai žinoma, kokiame „Federacijos“ vystymo etape yra Rusijos kosmoso pramonės atstovai, kiek išvystytos kapsulės kritinės sistemos, skirtos gyvybės palaikymui ilgalaikių kosminių skrydžių metu. Naujienų šaltiniai iš Rusijos anksčiau yra skelbę, jog tik šių metų gegužę pradėta kurti slėgį palaikantis kapsulės sluoksnis, išlaikantis kietą visos kapsulės struktūrą. Nors Rusijos pareigūnai oficialiai nurodo, kad pirmasis startas vyks 2022 metais, tuo būtų sunku patikėti, jeigu slėgį palaikantis kapsulės sluoksnis iš tiesų pradėtas kurti tik prieš porą mėnesių.
Anksčiau šiais metais „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas pareikalavo keisti „RKK Energija“ vadovybę – ypač tą, kuri susijusi su „Federacijos“ kūrimu. Tikėtina, kad toks sprendimas priimtas dėl planų nevykdymo, nes vystymo programa pradėta daugiau nei prieš dešimtmetį.
Ilgainiui Rusija tikisi „Federacijos“ erdvėlaivį naudoti pilotuojamos misijoms iki Mėnulio orbitos – panašiai, kaip ir NASA ketina naudoti savo „Orion“ erdvėlaivį. Tačiau kyla tam tikrų abejonių dėl Rusijos gebėjimo be pagalbos iš užsienio vykdyti tolimojo kosmoso ir Mėnulio pilotuojamus tyrimus.
