Pasaulines vaizdo stebėjimo sistemų naujoves pristatantis „Telia“ vaizdo stebėjimo sprendimų ekspertas Saulius Kalašnikovas sako, kad šiuolaikinės kameros ir duomenų apdorojimo sistemos suteikia nepalyginamai daugiau galimybių, kurias verslas dar tik pradeda atrasti, rašoma pranešime spaudai.
„Ilgą laiką buvo įprasta manyti, kad vaizdo stebėjimas yra tik teritorijos ar patalpų filmavimas ir įrašų saugojimas, o tie filmukai peržiūrimi tik kažkam nutikus – dingus prekėms, aptikus išdaužtą langą ir panašiai. Visa tai liko, tačiau vaizdo stebėjimo sistemų galimybės yra gerokai pažengusios į priekį. Todėl kai į mus kreipiasi klientai, jų pirmiausia klausiame, kokią problemą jie nori išspręsti“, – sako S.Kalašnikovas.
Prasmukti į teritoriją – be šansų
Logistikos centras. Kasdien išvežama ir atvežama tūkstančiai prekių, į sunkvežimius ir konteinerius pakraunamos ir iškraunamos šimtai palečių. Paliktos ir užmirštos prekės ar, dar blogiau, klaidingu adresu išsiųstas siuntinys įmonei atneša nuostolius, tačiau viso to galima išvengti.
„Vienas iš šiuolaikinių vaizdo stebėjimo sistemų algoritmų yra nebūdingo elgesio fiksavimas. Pavyzdžiui, daiktas paliekamas ten, kur jo neturėtų būti, arba sistema identifikuoja, kad jis toje vietoje praleido per daug laiko. Apie tokius atvejus informavus atsakingus asmenis, galima išvengti klaidų ar bent sumažinti jų skaičių. Kitas pavyzdys – pagreitinto judesio (angliškai timelapse) funkcija: dienos, kelių parų ar visos savaitės įrašą suglaudinus į keletą minučių galima matyti vietas, ką optimizuoti ir sutaupyti“, – vardija S. Kalašnikovas.
Vaizdo stebėjimo sistemų galimybes atranda ir Lietuvos klientai. Antai viena iš didžiųjų Lietuvos krovos bendrovių ne tik stebi, kaip jų aikštelėje juda konteineriai, bet ir naudoja papildomas funkcijas, pavyzdžiui, seka, kiek konteinerių sudedami vienas ant kito ir praneša, jei jų kiekis yra per didelis.
Dar viena dažnai naudojama vaizdo analitikos funkcija – nustatytos linijos, ribos ar erdvės kirtimas, judesio aptikimas. Taip galima ne tik fiksuoti vagis ir įjungti aliarmą ar iškviesti apsaugą, bet ir skaičiuoti parduotuvės lankytojus ar aktyvuoti kitas funkcijas, pavyzdžiui, privažiavus automobiliui automatiškai atidaryti vartus.
Moderni įranga ne per seniausiai buvo sumontuota viename iš šalies oro uostų: čia įrengtos nuotoliniu būdu valdomos kameros, galinčios optiniu būdu priartinti vaizdą net 30 kartų, o taip pat turinčios termovizorių – užtenka vos dviejų pikselių, kad sistema aptiktų šilumą skleidžiantį objektą. Kokios bebūtų oro sąlygos – ar lytų, snigtų, ar pakiltų rūkas – termovizorius „mato kiaurai“ ir užfiksuoja bet kokį šilumos šaltinį. Nors oro uosto teritorija didelė, kamera gali priartinti net tolimiausios tvoros kampą ir sekti objektą, tuo pačiu metu sistema inicijuoja nurodytas saugumo procedūras – iškviečia apsaugos ekipažą, paleidžia garsinį įrašą, įjungia apšvietimą.
Kameros atlieka ir detektyvų darbą
Viešųjų erdvių stebėjimo tinklą plečia ir miestai. Lietuvoje „Telia“ yra įdiegusi beveik 700 kamerų 15-oje šalies miestų. Šios kameros gali aptikti veidus, suskaičiuoti konkrečioje vietoje esančius žmones, sekti judančius objektus, rasti paliktus daiktus bei aptikti ugnį ar dūmus. Kai kuriose vietose prie kamerų bus įrengti mikrofonai, galintys identifikuoti stiprų garsą. Kaune įdiegta vaizdo stebėjimo sistema gali identifikuoti ištisinės juostos kirtimą ar posūkio atlikimą iš netinkamos juostos, įvažiavimą į sankryžą degant raudonam signalui.
Vaizdo analitikos priemonės gali pasitarnauti ir stebint viešąsias erdves. Realus pavyzdys iš JAV: Harfordo miesto pareigūnai jau kurį laiką įtarė, kad viename rajone vyksta prekyba narkotikais. Suglaudinę gatvės stebėjimo kameros vaizdo įrašą ir išanalizavę žmonių srautus jie nustatė, kad vienas namas sulaukia neįprastai daug „svečių“. Beliko gauti teismo leidimą ir atlikti kratą.
„Mes jaučiame, kad rinka atranda vaizdo stebėjimo galimybes ir jomis naudojasi. Gamintojai taip pat nestovi vietoje, o šiuo metu didelis dėmesys skiriamas vaizdo, veidų atpažinimui. Iššūkis – atpažinti veidus sudėtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, esant prastam apšvietimui. Rinkoje jau yra kamerų, kurios realiu laiku gali aptikti žmonių veidus ir gana tiksliai nustatyti lytį, amžiaus grupes, judėjimo vektorius. Kita vertus, svarbus ir žmonių privatumas, ypač stebint viešąsias erdves. Todėl panaudojant algoritmus informacija nuasmeninama ir veidai neatpažįstamai suliejami, kad atitiktų griežčiausias Bendrojo duomenų apsaugos reglamento normas“, – teigia „Telia“ ekspertas.
