Žmogaus regėjimas apsiriboja tik tam tikru bangų ilgių diapazonu, tačiau tai nereiškia, kad niekada nepamatysime visos mūsų Visatos didybės.
Prietaisai gali pažvelgti į kosmosą mūsų akims nematomais režimais ir parodyti mums ne tik žvaigždžių dinamiką, bet ir jų įkvepiantį grožį. Būtent tai matome naujame „Chandra“ rentgeno spindulių observatorijos nuotraukų rinkinyje, kuriame jos duomenys derinami su kitų observatorijų duomenimis, kad būtų galima pamatyti vaizdus iš kelių skirtingų elektromagnetinių bangų.
Dvinarė žvaigždė
R Aquarii yra žvaogždžių pora, nuo Žemės nutolusi 650 šviesmečių. Viena iš žvaigždžių yra raudonoji milžinė pačioje savo gyvenimo pabaigoje. Tokios žvaigždės jau yra praradusios bent pusę savo medžiagos, o pulsuodamos jos pasiekia 1000 kartų didesnį ryškumą nei Saulė.
Kita žvaigždė yra baltoji nykštukė – „negyva“ žvaigždė, išeikvojusi savo branduolinį kurą. Raudonajai milžinei išmetant medžiagą, baltoji nykštukė ją sugeria. Medžiaga, kurią ji praryja iš raudonosios milžinės, kaupiasi jos paviršiuje ir kartais sukelia didžiulį termobranduolinį sprogimą, kurio metu medžiaga išsiveržia į kosmosą.
Dėl šios smarkios sąveikos aplink dvinarę žvaigždę esančioje migloje susidaro dulkių ir dujų debesys, kuriuos išjudina jų gravitacinė sąveika ir sprogimo smūgio bangos.
Nuotraukoje matoma rentgeno spinduliuotėje iš „Chandra“ (violetinė spalva) ir artimoje infraraudonojoje bei optinėje šviesoje iš „Hubble“ kosminio teleskopo (raudona ir mėlyna spalvos).
Supernova
Cassiopeia A, esanti už 11 tūkst. šviesmečių nuo mūsų, yra vienas žymiausių ir geriausiai ištirtų objektų Paukščių tako galaktikoje. Ši objektą vadiname supernovos liekana – tai, kas liko po didžiulės žvaigždės sprogimo.
Čia rentgeno spinduliuotės duomenys iš „Chandra“ sujungti su radijo bangų duomenimis iš „Karl G.Jansky Very Large Array“ astronomijos observatorijos (tamsiai violetinė, mėlyna ir balta spalvos) ir optiniais duomenimis iš „Hubble“ kosminio teleskopo (oranžinė spalva).
Vien tik „Chandra“ duomenys atskleidė, kad sprogusi žvaigždė išstūmė į kosmosą tokį kiekį sieros, kuris prilygsta 10 tūkst. Žemės masių, 20 tūkst. Žemės masių prilygstantį kiekį silicio ir 70 tūkst. Žemės masių kiekio geležies.
Tai svarbi informacija, nes ji mums parodo, kokie elementai susidarė žvaigždėje, kai ji žuvo. Savo ruožtu mokslininkai gali panaudoti šiuos duomenis, kad daugiau sužinotų apie žvaigždę, kai ji dar degė, ir galėtų atrasti panašaus likimo žvaigždes mūsų galaktikoje.
Neutroninė žvaigždė
Šioje nuotraukoje matyti du skirtingi efektai, kuriuos sukelia viena mirusi žvaigždė PSR B2224+65. Rausvas ruožas yra rentgeno spinduliuotė, išmetama iš pulsaro (neutroninės žvaogždės) polių. Tai suiręs mirusios masyvios žvaigždės branduolys, kuris sukdamasis skleidžia pulsuojančią spinduliuotę.
PSR B2224+65 skrieja per galaktiką maždaug 1600 km per sekundę greičiu.
Galaktikų spiečius
Vieni didžiausių objektų rinkinių Visatoje yra galaktikų spiečiai. Šiuose telkiniuose gali būti tūkstančiai galaktikų, kurias sieja ir tarpusavyje sąveikauja gravitacija. Šis telkinys yra Abell 2597, esantis maždaug už milijardo šviesmečių nuo mūsų.
Susijungusios galaktikos
Šioje nuotraukoje matyti dvi susijungusios galaktikos, vadinamos NGC 4490, arba dar vadinama Kokono galaktika. Šios galaktikos branduolyje yra ne viena (kaip įprasta), o dvi supermasyvios juodosios skylės, iš kurių viena matoma tik optiniuose duomenyse, o kita – tik radijo ir infraraudonųjų spindulių diapazonuose.
Šis dvigubas branduolys yra susijungimo proceso rezultatas: kiekviena iš dviejų galaktikų turėjo savo supermasyvią juodąją skylę. Ilgainiui šios dvi juodosios skylės greičiausiai taip pat susijungs ir susidarys vieną milžinišką juodąją skylę.
