„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Naujose klimato prognozėse – chaosas: lemtingi įvykiai gali prasidėti jau 2025 m.

Tyrėjai prognozuoja, kad Golfo srovės gali išnykti bet kuriuo metu nuo 2025 iki 2095 m., t. y. gerokai anksčiau, nei buvo prognozuota anksčiau, rašo „Live Science“.
Potvynis Pietų Korėjoje
Potvynis Pietų Korėjoje / ZUMAPRESS / Scanpix nuotr.

Naujame prieštaringai vertinamame tyrime perspėjama, kad gyvybiškai svarbi vandenyno srovių sistema, padedanti reguliuoti Šiaurės pusrutulio klimatą, gali žlugti bet kada nuo 2025 m. ir sukelti klimato chaosą.

Atlanto vandenyno meridianinė srovė (AMOC), kuriai priklauso ir Golfo srovė, reguliuoja klimatą, nes į šiaurę atneša šiltus tropinius vandenis, o į pietus – šaltus.

Tačiau dabar mokslininkai teigia, kad 2025–2095 m. AMOC gali visiškai suirti, dėl to temperatūra kris, vandenynų ekosistemos žlugs, o visame pasaulyje padaugės audrų.

Tačiau kai kurie mokslininkai įspėjo, kad naujieji tyrimai yra susiję su didelėmis išlygomis.

AMOC gali būti dviejų stabilių būsenų: stipresnė ir greitesnė, kuria šiandien pasikliaujame, ir kita, daug lėtesnė ir silpnesnė. Ankstesniais skaičiavimais buvo prognozuojama, kad srovė tikriausiai persijungs į silpnesnį režimą kažkada kitą šimtmetį.

Tačiau žmogaus sukelta klimato kaita gali pastūmėti AMOC į kritinį lūžio tašką daug greičiau, prognozuoja mokslininkai naujame tyrime, kuris paskelbtas žurnale „Nature Communications“.

„Tikėtinas lūžio taškas, jei ir toliau laikysimės įprastos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, yra daug ankstesnis, nei tikėjomės“, – „Live Science“ sakė viena iš autorių Susanne Ditlevsen, Kopenhagos universiteto statistikos ir stochastinių biologijos modelių profesorė.

Atlanto vandenyno srovės veikia kaip nesibaigianti pasaulinė konvejerio juosta, kuria deguonis, maistinės medžiagos, anglis ir šiluma keliauja aplink pasaulį. Šiltesni pietų vandenys, kurie yra sūresni ir tankesni, teka į šiaurę, kad atvėstų ir nusileistų žemiau vandenų aukštesnėse platumose, išskirdami šilumą į atmosferą.

Paskui vanduo lėtai slenka į pietus, vėl sušyla ir ciklas kartojasi. Tačiau dėl klimato kaitos šis srautas lėtėja. Dėl tirpstančio ledo sluoksnio gėlo vandens vandenynų vanduo tapo mažiau tankus ir sūrus, o naujausi tyrimai parodė, kad srovė yra silpniausia per daugiau nei 1000 metų.

Tiesioginiai duomenys apie AMOC stiprumą registruojami tik nuo 2004 m., todėl norėdami išanalizuoti srovės pokyčius ilgesniu laikotarpiu, tyrėjai pasinaudojo 1870-2020 m. Grenlandijos subpoliarinės girės paviršiaus temperatūros rodmenimis, kurie, jų teigimu, leidžia nustatyti AMOC cirkuliacijos stiprumą.

Įtraukę šią informaciją į statistinį modelį, mokslininkai įvertino mažėjantį vandenyno srovės stiprumą ir atsparumą pagal kasmet didėjančius jos svyravimus.

Modelio rezultatai mokslininkams sukėlė nerimą, tačiau jie teigia, kad jų tikrinimas tik patvirtino, kad sistemos žlugimas gali prasidėti jau 2025 m.

Okeanografai ir klimato ekspertai teigė, kad nors šis tyrimas yra nerimą keliantis įspėjimas, jis susijęs su tam tikrais dideliais neaiškumais.

„Jei statistiniai duomenys yra patikimi ir teisingai (tinkamai) apibūdina, kaip iš tikrųjų elgiasi šiuolaikinis AMOC, o pokyčiai susiję (tik) su AMOC pokyčiais, tuomet tai labai nerimą keliantis rezultatas“, – elektroniniu paštu „Live Science“ sakė Londono universitetinio koledžo vandenynų ir klimato mokslo profesorius Davidas Thornalley, – „Tačiau yra keletas tikrai didelių nežinomųjų ir prielaidų, kurias reikia ištirti, kad galėtume pasitikėti šiuo rezultatu.“

Kiti klimato mokslininkai nuėjo taip toli, kad apipylė išvadas šaltu vandeniu, teigdami, kad „visiškai neaišku“, ar stebimas AMOC paviršiaus temperatūros kitimas gali būti siejamas su jo cirkuliacijos stiprumu.

„Nors matematika atrodo meistriškai atlikta, fizikinis pagrindas yra labai netvirtas: jis remiasi prielaida, kad supaprastintuose modeliuose parodytas žlugimas teisingai apibūdina tikrovę, tačiau mes to paprasčiausiai nežinome, o apie šių supaprastintų modelių trūkumus rimtai nediskutuojama“, – elektroniniu paštu „Live Science“ sakė Jochemas Marotzke, klimato mokslų profesorius ir Makso Planko meteorologijos instituto Hamburge direktorius.

Naująjį tyrimą atlikę tyrėjai teigia, kad kiti jų veiksmai – atnaujinti savo modelį naudojant pastarųjų trejų metų duomenis, kurie turėtų susiaurinti jų prognozuojamo žlugimo langą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“