Naujoviškos architektūros joninis kompiuteris pranoko kvantinį

Apie kvantinius kompiuterius kalbos kažkaip buvo pritilusios. Bet po ilgos tylos, be fanfarų, „IonQ“ paskelbė įspūdingą pasiekimą.
„IonQ“ inžinierius kuria kvantinį kompiuterį
„IonQ“ inžinierius kuria kvantinį kompiuterį / Ionq nuotr.

„IonQ“ pranešė sukūrę praktiškai idealios architektūros kvantinį kompiuterį.

Jos pagrindas – jonai, o demonstruojamas tikslumas ir patikimumas fizikos klausimus nustumia į antrą planą.

Programuotojams telieka susitelkti į programinės įrangos tobulinimą ir rengtis komercinės superkompiuterio versijos kūrimui.

IBM ar Intel kvantiniuose kompiuteriuose kvantiniai bitai sukuriami iš superlaidininkų, todėl juos lengva integruoti į tipines elektronines schemas. IonQ kompanijos kvantiniuose kompiuteriuose naudojami magnetiniai spąstai, reikiama tvarka vakuume laikantys iterbio jonus. Šie yra valdomi lazerio spinduliais — tokie kubitai gerokai stabilesni ir patikimesni už kitokiais principais sukurtus kubitus. Konkrečiai, 79 kubitų sistemoje vienetinis ir dvejetainis tikslumas pasiekė 99,97 proc. ir 99,3 procentus.

Kvantinėje kompiuterijoje, kubitas, kitaip – kvantinis bitas, yra bazinis kvantinės informacijos vienetas, klasikinio dvejetainio bito kvantinė versija. Kubitas – dviejų būsenų (arba dviejų lygių) kvantinės mechanikos sistema, viena iš paprasčiausių kvantinių sistemų, kuriose pasireiškia kvantinės mechanikos įdomybės.

Viena iš svarbiausių kvantinių sistemų problemų – kubitams būdingas kvantinis susietumas, todėl ilgainiui, dalyvaudami įvairiose operacjose, jie tampa nekoherentiški, praranda stabilumą. Kuo daugiau iteracijų atliekama, tuo daugiau prisikaupia klaidų ir tuo mažesnis skaičiavimų tikslumas. Joninio kompiuterio kūrėjams pavyko tarpusavyje susieti atsitiktinę kubitų porą, užuot perdavus duomenis kubitų grandinėle, ir tuo pačiu kelis kartus sumažinti atliekamų operacijų skaičių. Taip net po 50 operacijų kubitas liko nepakitęs 75 proc., kas dabartiniais matais yra labai daug.

VIDEO: Q2B 2018 - IonQ

Savo pasiekimą „IonQ“ kūrėjai pademonstravo, apskaičiuodami vandens molekulių būsenos energijas. Tai nelabai sudėtinga užduotis, tačiau reikia atlikti daugybę pasikartojančių vienatipių skaičiavimų, o anksčiau kvantiniams kompiuteriams tai buvo neįveikiamas uždavinys. Joninis modelis parodė puikius rezultatus, o tai rodo aukštą šios technologijos potencialą ir atveria naujus kvantinių skaičiavimų kelius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis