Mokslininkų paskelbti žemėlapiai rodo, kad nuo 1992-ųjų iki 2015-ųjų metų 22 proc. Žemės paviršiaus buvo dramatiškai pakeisti.
Detalūs spalvoti žemėlapiai rodo, kaip pasikeitė miškų plotai, žemės ūkio paskirties ir pelkių plotai, kur padaugėjo, o kur sumažėjo vandens išteklių, pateikiama dar daugiau įdomios informacijos.
Tokie detalūs žemėlapiai buvo sukurti siekiant geriau suprasti pasaulyje vykstančios migracijos priežastis – kodėl žmonės iš vienos vietos bėga į kitą – tačiau tuo pačiu šie žemėlapiai rodo ir kaip greitai keičiasi mūsų kraštovaizdis.
„Mes jau žinojome apie miškų ar šlapynių nykimą, kurį sukėlė didėjanti urbanizacija. Bet dabar mes galime tiksliai matyti kur visą tai vyksta. Tai labai informatyvu. Nieko panašaus (į šiuos žemėlapius) nėra. Egzistuoja žemėlapiai rodantys miškų netekimo mastą, bet nėra tokių, kurie parodytų viską“, - teigė vienas iš šiuos žemėlapius parengusios komandos geografų Tomaszas Stepinskis.
Žemėlapiai buvo sukurti remiantis išsamiais palydoviniais duomenimis ir visas planetos paviršius suskirstytas į kvadratus su 9 kilometrų ilgio kraštinėmis, kurie priskirti skirtingiems naudojimo tipams. Šie skirtingi tipai yra spalvoti, tad sukurti žemėlapiai yra itin informatyvūs ir aiškūs.
Iš Europos kosmoso agentūros (ESA) buvo surinkti duomenys dėl klimato kaitos ir anglies ciklo, kadangi miškingos vietovės gali absorbuoti daugiau anglies nei plynos dykumos, ir gauti duomenys, kaip rodo šis tyrimas, gali būti pritaikyti įvairiems tikslams. „Didelis ESA pasiekimas yra, kad jie sugebėjo užtikrinti, jog palydoviniai vaizdai būtų suderinami ir galimi palyginti bėgant metams“, - sakė T.Stepinskis.
Pavyzdžiui, žemėlapiuose matomas didelis miškų nykimas Vidurio ir Pietų Amerikoje, nes vienas iš vyraujančių pasaulio modelių buvo miškų pakeitimas žemės ūkio paskirties žeme. Tuo pačiu metu yra matoma padidėjusi urbanizacija Šiaurės Amerikoje ir Europoje, o pietryčiuose nuo Jungtinių Amerikos Valstijų pastebima gausybės pelkių plotų praradimų.
Žemiau pateiktame žemėlapyje taip pat matyti ir džiugi tendencija Lietuvai – per pastarąjį ketvirtį amžiaus mūsų šalyje fiksuojamas reikšmingas miškingų plotų padidėjimas, kuo negalėtų pasigirti mūsų kaimynai latviai bei estai. Jų šalyse miškingų vietovių stipriai sumažėjo.
Žemėlapiai taip pat rodo, kad per pastaruosius 25-erius metus Sacharos dykuma, dėl didėjančios temperatūros ir pievų virtimo dykuma, išaugo. Juose taip pat matyti ir Aralo jūros lygio kritimas Vidurinėje Azijoje. Tokį procesą sukėlė ūkininkai, naudojantys jūros vandenį medvilnės laukų drėkinimui.
Pasak mokslininkų, visi šie pokyčiai daro įtaką migracijos tendencijoms. Kaip ir vykstantis klimato kaitos poveikis, taip ir tiesioginiai žmonijos pokyčiai planetoje – pavyzdžiui, miškų kirtimas siekiant, kad būtų galima užimti didesnius dirbamos žemės plotu – daro įtaką tam, kur žmonės keliaus ir gyvens.
„Šiuo metu matome gausybę žmonių, bandančių pasiekti JAV. Daugelis iš jų atvyksta iš Gvatemalos, kur jie jau prarado miškus, nes žmonės juos sunaudojo kurui. Tai yra viena iš pabėgėlių krizės priežasčių“, - sako T.Stepinskis.
T.Stepinskis sako, tokių didelių pokyčių per tokį trumpą laiką atvaizdavimas kelia depresiją. Ir dabar kyla klausimas, ką žemėlapiai parodys praėjus dar vienam ketvirčiui amžiaus, kai žmonių skaičius vis dar auga, o planetos išteklių poreikis vis didėja.
„Viliuosi, kad šie žemėlapiai padės žmonėms geriau suprasti žmonijos įtaką mūsų planetai. Kaip visuomenė, mes turime būti geriau informuoti apie mūsų padarytų pokyčių mastą Žemės planetai ir, mano nuomone, šis sąmoningumas gali turėti įtakos būsimiems aplinkos politikos sprendimams“, - teigė vienas iš tyrėjų komandos narių Jakubas Nowosadas.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „International Journal of Applied Earth Observation and Geoinformation“.
