Daugeliu atvejų, kuo greičiau ligonio būklė įvertinama, tuo greičiau pacientas gali gauti tinkamą pagalbą ir gydymą.
Dabar atlikdami bandymus Jungtinės Karalystės ekspertai dviejų genetinių sutrikimų sunkumą įvertino dvigubai greičiau nei geriausi gydytojai. Naujojoje sistemoje kūno judesiams analizuoti naudojamas dirbtinis intelektas.
Tyrėjai teigia, kad ši sistema taip pat galėtų perpus sutrumpinti laiką ir gerokai sumažinti išlaidas, reikalingas naujiems vaistams kurti atliekant klinikinius tyrimus.
Dr. Valeria Ricotti BBC naujienoms sakė, kad rezultatai ją „visiškai pribloškė“.
„Poveikis diagnostikai ir naujų vaistų nuo įvairių ligų kūrimui gali būti absoliučiai milžiniškas“, – teigė ji.
V.Ricotti buvo viena iš Imperatoriškojo koledžo ir Londono universitetinio koledžo tyrėjų grupės, kuri 10 metų kūrė šią technologiją.
Mokslininkai išbandė ją su pacientais, sergančiais Friedreicho ataksija (FA) ir Diušeno raumenų distrofija (DMD), atlikdami du atskirus tyrimus. Tyrėjai teigia, kad ją taip pat būtų galima naudoti stebint pacientus, sveikstančius po kitų ligų, kurios turi įtakos judėjimui.
Stebint tokių ligų sunkumą ir tikėtiną progresavimą paprastai klinikoje matuojamas pacientų atliekamų standartizuotų judesių greitis ir tikslumas. Šis vertinimas, kuris yra labai svarbus norint nustatyti, kokios pagalbos ir gydymo reikia pacientui, gali užtrukti ne vienerius metus.
Naujai paskelbti tyrimai rodo, kad judesių fiksavimo sistema tai galima atlikti daug greičiau ir tiksliau. Ji buvo pritaikyta pagal technologiją, kurią kino kūrėjai naudojo filmuose „Avataras“ aktorių judesiams fiksuoti, kad ekrane būtų galima sukurti tikroviškus ateivius.
Profesorius Aldo Faisalas iš Imperatoriškojo koledžo, kuris buvo vienas iš šią idėją sugalvojusių mokslininkų, teigė, kad tai didžiulis patobulinimas.
„Mūsų naujasis metodas aptinka subtilius judesius, kurių žmonės negali užfiksuoti“, – sakė jis, – „Jis gali pakeisti klinikinius tyrimus ir pagerinti pacientų diagnostiką bei stebėseną.“
Mokslininkai pirmiausia išbandė judesio jutiklio kostiumus su FA sergančiais pacientais. Jie nustatė, kad dirbtinis intelektas gali prognozuoti ligos pablogėjimą per dvylika mėnesių, t. y. per pusę laiko, kurio paprastai prireiktų specialistui.
Tyrėjai mano, kad jų sistema taip pat galėtų būti naudojama siekiant pagreitinti ir sumažinti klinikinių tyrimų, kuriais bandomi nauji vaistai nuo įvairių ligų, kainą.
Ypač ekonomiškai efektyvesni gali būti naujų vaistų nuo retų genetinių sutrikimų bandymai.
UCL Ataksijos centro vadovė profesorė Paola Giunti sakė: „Galėsime išbandyti daugiau vaistų su mažesniu pacientų skaičiumi ir mažesnėmis sąnaudomis“.
Profesorius Richardas Festensteinas iš Londono medicinos mokslų instituto prie Medicinos tyrimų tarybos sakė kad kostiumo technologija, kurią jis padėjo sukurti, gali pakeisti vaistų atradimo ekonomiką.
„Tai pritrauks farmacijos pramonę investuoti į retas ligas“, – sakė jis, -„Pagrindinę naudą iš mūsų tyrimų gaus pacientai, nes ši technologija leis daug greičiau sukurti naujus gydymo būdus“.
Mokslininkai jau siekia gauti leidimą naudoti judesių fiksavimo metodą vaistų nuo FA ir DMD tyrimams, kurie, jei bus sėkmingi, galėtų prasidėti po dvejų metų. Jie taip pat renka duomenis, kaip šią technologiją naudoti Parkinsono, Alzheimerio ligoms ir išsėtinei sklerozei gydyti.
