Kadaise Europą ir Aziją kolonizavę neandertaliečiai maždaug prieš 30 000 metų išnyko. Tačiau savo genetinį pėdsaką jame paliko – jie poravosi su labai artimos rūšies, Homo sapiens, atstovais.
Dėl šio poravimosi dabartiniai žmonės, kilę ne iš Afrikos, turi 1–4 proc. iš neandertaliečių paveldėtų genų.
Naujas tyrimas atskleidžia, kaip natūrali atranka „išvalė“ žmogaus genomą, pašalindama iš jo didelį kiekį nestipriai žalingų neandertalietiškų genų variantų.
Tačiau taip nutiko tik dėl to, kad mūsų protėvių Homo sapiens populiacija buvo labai smarkiai didesnė nei nenadertaliečių, įsitikinę mokslininkai.
Jeigu neandertaliečių ir žmonių santykis būtų lygesnis, iki šių dienų būtų išlikęs gerokai didesnis šių pirmykščių žmonių genų kiekis.
„Natūrali atranka efektyviau šalina žalingus variantus didesnėse populiacijose“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Kalifornijos universiteto Devise (JAV) mokslininkas Ivanas Juricius.
„Silpnai žalingi genai, kurie galėjo išlikti neandertaliečių populiacijoje, negalėjo išsilaikyti ankstyvųjų šiuolaikinių žmonių populiacijose. Manome, kad tai paprastai paaiškina dabar stebimą neandertaliečių palikimą dabartinių žmonių genome“, – sakė mokslininkas ir pridūrė, kad jeigu artimai bendraujant su žmonėmis neandertaliečių būtų daugiau, šiuo metu žmogiškų ir neandertalietiškų genų santykis būtų visai kitoks.
Neatlaikė konkurencijos
Daugiau nei prieš pusę milijono metų Afrikoje gyveno bendras šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių protėvis. Neandertaliečiai iš Afrikos išsikraustė pirmieji ir apsigyveno Europoje bei Centrinėje Azijoje. Praėjus 50 000 – 80 000 metų paskui juos iškeliavo ir šiuolaikinių žmonių protėviai.
Šios dvi žmonių rūšys – nors mokslininkai iki šiol neapsisprendžia, ar pagal klasifikaciją tai yra atskiros rūšys, ar tos pačios rūšies porūšiai – kartu sugyveno tol, kol neandertaliečiai išmirė.
Ekspertai įsitikinę, kad lengviau prie aplinkos pokyčių prisitaikyti sugebėję žmonės įveikė neandertaliečius konkurencinėje kovoje dėl tokių išteklių, kaip maistas ir prieglobstis.
Taip pat mokslininkai nustatė, kad pradžioje Rytų Azijos regione gyvenantys žmonės turėjo daugiau neandertalietiškų genų nei europiečiai.
Tyrimas publikuotas leidinyje „PLOS Genetics“.
