Vagysčių iš bankų, žinoma, pasitaiko, tačiau Japonijoje jos retos. Žinoma, pasitelkiamos įvairios apsaugos priemonės, kurios turėtų neleisti vagims pasprukti neatpažintiems. Tačiau nieko pasaulyje nėra neįmanomo. Vagys ne tik pagrobė 300 milijonų jenų, bet taip niekada ir nebuvo sučiupti.
Tą 1968-ųjų gruodžio 10 dienos rytą keturi „Nihon Shintaku Ginko“ banko darbuotojai automobilio bagažinėje vežė kelias metalines dėžes, kuriose buvo 294307500 jenų – 817520 dolerių arba maždaug 5 milijonai eurų šių dienų pinigais. Šie pinigai buvo skirti „Toshiba“ darbuotojų premijoms. Tokios sumos vežimas lengvojo automobilio bagažinėje dabar atrodo kaip bloga mintis, tačiau tuomet tai buvo įprasta – bankas vežė Kalėdines premijas.
Tokios sistemos sėkmė priklausė nuo to, kad žmonės turėtų nežinoti, jog automobilyje apskritai yra tokia suma. Dideli šarvuočiai traukia dėmesį - kai tokį pamatote gatvėje, jūs žinote, kad viduje yra kažkas vertingo. Bet jūs nežinote, ar juodame „Toyota“ markės automobilyje nėra kelių milijonų eurų.
Prie Fūčiu kalėjimo banko automobilį netikėtai sustabdė policijos pareigūnas. Jis paskubomis paaiškino, kad banko valdytojo namai ką tik buvo susprogdinti ir jie turi informacijos, jog ir tame automobilyje yra sprogmenų. Banko darbuotojai išlipo iš automobilio, tačiau, žinoma, toli nesitraukė. Policininko uniforma apsirengęs vyras palindo po automobiliu ieškoti bombos. Staiga iš po mašinos pasirodė dūmai ir tariamas pareigūnas sušuko, kad automobilis tuoj sprogs. Banko darbuotojai matė ir liepsnas bei dūmus, todėl greitai pasitraukė arčiau kalėjimo sienų. Tuo tarpu uniformuotas vyras sėdo už automobilio vairo ir nuvažiavo su ką tik gauta beveik 300 milijonų jenų suma.
Skamba kaip prasta komedija, tiesa? Galbūt, tačiau tas bankas ne kartą gavo grasinančių laiškų. Liepsnos ir dūmai tikrai išgąsdino darbuotojus ir nusikaltėliui liko tik įvykdyti antrąją plano dalį.
Netoli vagystės vietos vagis persėdo į kitą anksčiau pavogtą automobilį, vėliau - į trečią. Vis tiek, jį turėtų būti įmanoma susekti tokiame dideliame mieste? Įvykio vietoje tikri policijos pareigūnai surinko net 120 įkalčių, tačiau daugelis jų buvo tiesiog tyčia išmėtyti kasdieniai daiktai.
Vieno policininko sūnus, kuriam buvo 19 metų, buvo laikomas įtariamuoju, kai nusižudė nusinuodydamas kalio cianidu. Jautėsi kaltas? Jis neturėjo alibi, tačiau susieti jo su nusikaltimu niekada nepavyko. Ir pinigų detektyvai nerado. Tiesa, 1975 metais dėl nesusijusių priežasčių buvo sulaikytas to įtariamojo draugas. Nusikaltimo įvykdymo metu jam buvo 18 metų ir jis turėjo didelę sumą pinigų, kurių kilmės paaiškinti negalėjo. Tačiau teisėsauga neįrodė, kad jaunuolis prisidėjo prie to nusikaltimo.
1975-ųjų gruodžio 15 dieną šiam nusikaltimui įsigaliojo senaties terminas. Tai reiškia, kad nusikaltėlis už vagystę nekeliautų į kalėjimą. Nuo 1988 metų jam negali reikšti ir civilinių pretenzijų - jis yra visiškai laisvas žmogus, iš kurio nukentėję net negali reikalauti pinigų. Tai reiškia, kad vagis galėtų laisvai kalbėti apie savo nusikaltimą. Bet nekalba ir didžiausias apiplėšimas Japonijoje išlieka paslaptis.
