Kembridže (JAV) įsteigto Mažųjų planetų centro (MPC, Minor Planet Center) mokslininkai informavo, kad asteroidas 2016 VA pro Žemę praskriejo maždaug 77 000 kilometrų atstumu, labiausiai prie mūsų planetos jis buvo priartėjęs lapkričio 2 d. 2 val. 32 min. Lietuvos laiku. Palyginimui – Mėnulis apie Žemę sukasi vidutiniu 385 tūkst. km atstumu.
Manoma, kad šios Žemės kaimynystėje besisukiojusios kosminės uolienos dydis yra nuo 7 iki 22 metrų, judėjimo greitis – apie 77 tūkst. km/h.
Pirmą kartą 2016 VA Arizonoje (JAV) dirbantys astronomai pastebėjo lapkričio 1 dieną. Tokie netikėti artimi kontaktai su kosminiais kūnais iš tiesų nėra labai didelė retenybė – manoma, kad maždaug Žemės kaimynystėje apie Saulę sukasi milijonai kosminių akmenų, nors kol kas mokslininkai jų yra registravę tik apie 15 000
Kartais tokie iš anksto nepastebėti objektai sukelia nemažai triukšmo ir žalos. Paskutinis rimtesnis su krentančiais iš dangaus akmenimis susiję incidentas – kai 2013 metų vasarį virš Rusijos miesto Čeliabinsko į Žemės atmosferą įsmuko ganėtinai stambi kosminė uoliena, sprogusi dar ore. Bet sprogimo banga mieste sudaužė tūkstančius langų – į gydymo įstaigas kreipėsi daugiau nei 1200 žmonių, kuriuos sužalojo stiklo duženos.
Manoma, kad dangų virš Čeliabinsko sudrebino maždaug 20 metrų dydžio asteroidas. Astronomai mano, jog tam, kad sukeltų pasaulinio lygio katastrofą, keliančią grėsmę visai žmonijai, asteroidai turėtų būti gerokai didesni – bent jau kilometro skersmens.
2016 VA stebėjimo duomenys rodo, kad asteroidas apie Saulę apsisuka per 10,5 mėnesių, jo orbita yra smarkiai labiau elipsinė nei Žemės: labiausiai prie Saulės jis priartėja 0,43 astronominių vienetų (AV) atstumu, labiausiai nutolsta – 1,4 AV atstumu. AV – tai vidutinis atstumas tarp Saulės ir Žemės, prilygstantis maždaug 150 mln. km.
