Šios dujinės milžinės egzistavimas meta iššūkį ilgai gyvavusioms teorijoms, kad savo dydžiu Jupiteriui prilygstanti planeta negalėtų būti susijusi su tokia maža motinine žvaigžde, kurios spindulys ir masė yra beveik per pusę mažesni nei Saulės.
Pagal lyg šiol egzistavusią teoriją, nedidelės žvaigždės gali suformuoti kietą paviršių turinčias planetas, „bet jos negali surinkti pakankamai medžiagos, kad suformuotų Jupiterio dydžio planetą“, sakoma Britanijos karališkosios astronomų draugijos (Royal Astronomical Society) pranešime.
Manoma, kad planetos susidarė po didžiulių sprogimų galaktikose iš dujų ir dulkių, kurios skriedamos aplink naujai atsiradusias žvaigždes vienoje plokštumoje „sulimpa“ suformuodamos naujus dangaus kūnus.
Naujoji planeta buvo atrasta per NGTS (Next-Generation Transit Survey) projekto teleskopus Paranalio observatorijoje, Atakamos dykumoje Čilėje.
Naujoji žvaigždė gavo projekto vardą NGTS-1, o planeta buvo pavadinta NGTS-1b. Raidė „b“ reiškia, kad tai pirmoji atrasta aplink šią žvaigždę skriejanti planeta.
Tyrimai buvo atliekami 12 teleskopų, kurie naršo dangų ieškodami dėmelių žvaigždžių skleidžiamoje šviesoje. Šios judančios dėmės reiškia, kad žvaigždės šviesą Žemei užstoja tarp jos ir mūsų planetos atsiradusi tolimoji planeta.
„NGTS-1b atradimas mums buvo visiškai netikėtas – net negalvota, kad prie tokių mažų žvaigždžių gali būti tokių didelių planetų“, – sakė Voriko universiteto mokslininkas Danielis Baylissas, kartu su kitais kolegomis vadovavęs tyrimui, kurio išvados bus publikuotos mokslo žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.
„Šios planetos spindulys sudaro maždaug 25 procentus jo žvaigždės spindulio. Ji yra labai didelė, lyginant su savo motinine žvaigžde! Tik palyginkite, Jupiterio spindulys sudaro tik 10 procentų mūsų Saulės spindulio“, – sakė D. Baylissas naujienų agentūrai AFP.
Astronomai taip pat išmatavo, kokią įtaką šios planetos gravitacija daro jos motininei žvaigždei, priversdama ją „svirduliuoti“, ir taip apskaičiavo planetos dydį, padėtį ir masę.
Mokslininkai nustatė, kad planeta yra labai nedaug nutolusi nuo savo saulės. Atstumas tarp jos ir motininės žvaigždės sudaro tik tris procentus Žemę nuo Saulės skiriančio atstumo. Aplink motininę žvaigždę ji apskrieja per 2,6 paros, „vadinasi, metai NGTS-1b (planetoje) trunka dvi su puse Žemės dienos“.
Minėta planeta ir jos žvaigždė, nuo Žemės nutolusios per 600 šviesmečių, yra Balandžio žvaigždyne.
„Nors NGTS-1b yra planeta milžinė, ją surasti buvo sunku, mat jos motininė žvaigždė yra labai nedidelė ir silpna“, – sakė D.Baylisso kolega Peteris Wheatley.
Planetos motininė žvaigždė priklauso labiausiai paplitusiam žvaigždžių tipui Visatoje, tad ateityje gali būti atrasta ir daugiau iki šiol nežinomų dujinių planetų, sako mokslininkai.
„Nekantraudamas laukiu, kokių dar nuostabių naujų planetų mes galime aptikti“, – sakė P. Wheatley.
