Mokslininkai teigia, kad šie embrionų modeliai, panašūs į ankstyviausių žmogaus vystymosi stadijų embrionus, galėtų padėti ištirti genetinių sutrikimų poveikį ir biologines pasikartojančių persileidimų priežastis.
Tačiau šis darbas taip pat kelia rimtų etinių ir teisinių problemų, nes laboratorijoje išaugintiems embrionams netaikomi JK ir daugelyje kitų šalių galiojantys teisės aktai.
Šiose struktūrose nėra plakančių širdžių ar smegenų užuomazgų, tačiau jose yra ląstelių, iš kurių paprastai formuojasi placenta.
„Perprogramuodami [embrionines kamienines] ląsteles galime sukurti į žmogaus embrioną panašius modelius“, – sakė Kembridžo universiteto ir Kalifornijos technologijos instituto profesorė Magdalena Żernicka-Goetz.
Artimiausiu metu nėra jokių perspektyvų, kad sintetiniai embrionai bus naudojami klinikoje. Juos implantuoti į paciento gimdą būtų neteisėta, be to, kol kas neaišku, ar šios struktūros gali toliau bręsti po ankstyvųjų vystymosi etapų.
Darbas motyvuojamas tuo, kad mokslininkai nori suprasti „juodosios dėžės“ vystymosi laikotarpį, kuris taip vadinamas dėl to, kad mokslininkams leidžiama auginti embrionus laboratorijoje tik iki teisės aktais nustatytos 14 dienų ribos. Vėliau jie stebi daug tolimesnę vystymosi eigą, analizuodami nėštumo skenogramas ir tyrimams paaukotus embrionus.
Robinas Lovellas Badge, Londono Franciso Kriko instituto kamieninių ląstelių biologijos ir vystymosi genetikos skyriaus vadovas, sakė: „Idėja yra ta, kad, jei iš tikrųjų modeliuosite normalų žmogaus embriono vystymąsi naudodami kamienines ląsteles, galėsite gauti labai daug informacijos apie tai, kaip mes pradedame vystytis, kas gali būti negerai, nenaudodami ankstyvųjų embrionų tyrimams.“
Modelinės struktūros, išaugintos iš vienos embriono kamieninės ląstelės, pasiekė vystymosi etapo, vadinamo gastruliacija, pradžią, kai embrionas iš vientisų ląstelių virsta atskiromis ląstelių linijomis ir suformuoja pagrindines kūno ašis. Šiame etape embrionas dar neturi plakančios širdies, žarnyno ar smegenų užuomazgų, tačiau modelis parodė, kad jame yra pirmykščių ląstelių, kurios yra kiaušialąsčių ir spermatozoidų pirmtakės.
Jungtinės Karalystės ir kitų šalių mokslininkai jau siekia parengti savanoriškas gaires, kuriomis būtų reglamentuojamas darbas su sintetiniais embrionais.
„Šie modeliai yra labai panašūs į normalius embrionus, tai tam tikra prasme su jais turėtų būti elgiamasi taip pat“, – sakė R.Lovellas Badge, – „Šiuo metu teisės aktuose jie tokie nėra. Žmonės dėl to nerimauja.“
Be to, lieka neatsakyta į svarbų klausimą, ar šios struktūros teoriškai gali virsti gyva būtybe. Pranešama, kad iš pelių ląstelių išauginti sintetiniai embrionai atrodė beveik identiški natūraliems embrionams.
Tačiau juos implantavus į pelių patelių įsčias, jie neišsivystė į gyvus gyvūnus.
Balandžio mėnesį Kinijos mokslininkai iš beždžionių ląstelių sukūrė sintetinius embrionus ir implantavo juos į suaugusių beždžionių gimdas, iš kurių kelioms pasireiškė pirmieji nėštumo požymiai, tačiau nė vienas iš jų nesivystė ilgiau nei kelias dienas.
