1,2 mln. kilometrų esamų šviesolaidinių kabelių būtų galima sujungti su palydovais ir kitais nuotolinio stebėjimo prietaisais ir realiuoju laiku stebėti visą Žemės rutulį.
Šitaip būtų galima stebėti audras ir žemės drebėjimus, siūlo idėjos autorių komanda, taip pat jūrose plaukiojančius laivus ir banginius. Šį tinklą būtų galima naudoti net ir trūkusiems vamzdynams aptikti.
"Tai galėtų būti pasaulinė vandenyno ir žemės mokslų observatorija, kuri pakeistų situaciją", - sakė geofizikas Martinas Landrø iš Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto.
Stebėsena būtų vykdoma naudojant optinių kabelių akustinio jutiklio galimybes. Bet kokie garso bangų ar tikrųjų bangų sukelti kabelių įlinkimai gali būti fiksuojami ir interpretuojami siekiant išmatuoti judėjimą.
Kai kurie tos pačios komandos nariai pernai tai pademonstravo stebėdami banginius Arktyje. Per 44 dienas 2020 m. mokslininkai sugebėjo aptikti daugiau kaip 800 banginių vokalizacijų per 120 km ilgio povandeninį kabelį. Jie taip pat aptiko didelę audrą už 13 000 kilometrų.
Visa tai tapo įmanoma naudojant vadinamąjį paskirstytąjį akustinį jutimą (angl. Distributed Acoustic Sensing, DAS) ir prietaisą, vadinamą užklausikliu. DAS siunčia šviesos impulsą šviesolaidiniu kabeliu, kuris aptinka ir tiksliai išmatuoja bet kokį jo išlinkimą.
"Ši technologija naudojama jau seniai, tačiau per pastaruosius penkerius metus ji žengė didžiulį žingsnį į priekį", - teigė mokslininkai.
Dabar galime ją naudoti akustiniams signalams stebėti ir matuoti iki 100-200 kilometrų atstumu.
Yra apribojimų: sistemos gaunamuose rezultatuose yra daug triukšmo, o tai reiškia, kad signalus atrinkti sunkiau nei, tarkime, naudojant seismometrus. Tam pasitarnauja kiti jutimo prietaisai, pavyzdžiui, palydovai, kurie suteikia papildomo konteksto.
Be to, komanda taip pat nori pabrėžti, kad jos pasaulinis stebėjimo tinklas veiktų kaip kitų sistemų papildymas, o ne pakaitalas. Kadangi šie kabeliai yra tokie platūs, potencialus radinių skaičius gali būti didžiulis.
