Atsižvelgiant į tai, kad bitkoino kursas ryžtingai stiebiasi aukštyn ir neseniai įveikė 8000 JAV dolerių žymą, susidomėjimas šia kriptovaliuta auga, tad atitinkamai didėja ir elektros suvartojimas.
Autoritetingos platformos Digiconomist įkūrėjo, kriptovaliutų analitiko Alexo de Vrieso vertinimu, kad veikla būtų pelninga, operacijų su bitkoinais užtikrinimui ir naujų kriptovaliutos vienetų išgavimui naudojamų sudėtingų kriptografinių uždavinių sprendimui, bitkoinų kasėjai kasmet turės sunaudoti daugiau nei po 29 teravatvalandes (TWh) elektros energijos. Maždaug tiek energijos per metus sunaudoja tokios šalys kaip Slovakija ir Omanas arba tris kartus daugiau nei suvartoja Lietuva.
Energija kasimui
Dabar vienai bitkoinų transakcijai (o jų kasdien atliekama maždaug 300 tūkstančių) reikia 215 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, tvirtina de Vriesas. Olandijos banko ING vyr. ekonomisto Teuniso Brosenso spalio vidurio prognozė buvo kuklesnė: 200 kWh.
Kaip bebūtų, tai šiek tiek daugiau nei per metus sunaudoja kiaurą parą dirbantis А++ energijos efektyvumo klasės šaldytuvas ir maždaug tiek skalbimo mašina sunaudoja energijos per pusantrų metų. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinė amerikiečių šeima per mėnesį sunaudoja 897 kWh, vienos transakcijos įvykdymui sunaudojama tiek energijos, kiek vienam namų ūkiui pakaktų visai savaitei.
A.De Vriesas taip pat remiasi Tarptautinės energetikos agentūros 2017 metų ataskaita. Remiantis jos duomenimis, bitkoinų kasėjai per metus sunaudoja 0,7 proc. energijos JAV ir 3,1 proc. Rusijoje.
Pastaraisiais metais kriptovaliutos energiją naudoja efektyviau, rašo „Vice“, tačiau pagal šį kriterijų vis dar nusileidžia kitoms mokėjimo formoms. A.De Vriesas suskaičiavo, kad „Visa“ sistemos duomenų centrai sunaudoja tiek pat energijos, kiek 50 tūkstančių amerikiečių šeimų. Tad, bitkoinų kasimas sunaudoja 53,4 karto daugiau energijos. Autorius pabrėžia, kad jo skaičiavimai toli gražu nėra idealūs (tarkime, jis neatsižvelgia į „Visa“ biuruose sunaudojamą energiją), tačiau skirtumas vis vien šokiruoja. T.Brosensas iš ING bitkoinus taip pat lygina su „Visa“, tačiau ima kitus skaičius: vienai „Visa“ transakcijai sunaudojama 0,01 kWh, o tai 20 tūkstančių kartų ekonomiškiau už bitkoinų kasimą.
„Citigroup“ analitikas Christopheris Chapmanas prognozuoja, kad po ketverių metų bitkoinų kasimas taps nebepelningas. Atsižvelgiant į visus skaičiavimus, augimo ir elektros sąnaudų tendencijas, kad bitkoinas liktų pelningas, jis 2022 metais turėtų kainuoti apie 300 tūkstančių JAV dolerių. Tuo laiku emisijai sunaudotas elektros kiekis prilygtų visos Japonijos energijos suvartojimui.
Didelės mainingo energijos sąnaudos galiausiai reiškia didelius į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekius. A.De Vriesas kaip pavyzdį panaudojo laisvai prieinamus duomenis apie vieną iš stambiausių kasimo fermų „Bitmain Technologies“, naudojančios Kinijos anglimi kūrenamose elektrinėse gaunamą energiją. Jo skaičiavimais, išgaudama vieną bitkoiną, tokia ferma į atmosferą išmeta 8–13 tonų СО₂, arba po 24–40 tonų per valandą. Palyginkite, kiek СО₂ išskiria vidutinis europietiškas automobilis, nuvažiuodamas vieną kilometrą (0,12 kg), ir gausite bauginamą skaičių: viena tokios fermos darbo valanda į orą išskiria maždaug tiek, kiek automobilis, 5 kartus apvažiuodamas Žemės rutulį per pusiaują (200 tūkstančių km).
Ar gresia ekologinė katastrofa?
„Roger Wilco Agency“ lapkričio ataskaitoje tvirtinama, kad „bitkoinas planetos nenužudys“, o „Digiconomist“ ir „Vice“ skaičiavimai – blogai pagrįsti. Pareiškimai apie kriptovaliutų pavojingumą kas kelerius metus pasirodo „kaip pagal grafiką“, tvirtina ataskaitos autorius, tinklaraštininkas, besispecializuojantis pažangiųjų technologijų pasaulio naujienose ir agentūros įkūrėjas Markas Hopkinsas.
Anot jo, didžia dalimi tai yra reakcija į bitkoino kurso pakilimą: kai kaina ima augti, vis aktyviau pateikiami argumentai prieš kriptovaliutos pirkimą. Ir jie kaskart turi būti vis išradingesni – bent jau paskatinti susimąstyti apie bitkoinų kasimo keliamus ekologinius sunkumus.
2013 metų lapkričio mėnesį „Ars Technica“ paskelbė straipsnį, kuriame buvo keliamas klausimas, ar bitkoinų kasimas nesukels ekologinės katastrofos. Tuomet bitkoinų transakcijų apimtis vos vos viršijo „PayPal“ transakcijų apimtis. M.Hopkinsas su kolegomis palygino kriptovaliutų rodiklius su turimais duomenimis apie „eBay“ energijos sąnaudas. Remiantis 2010 metų duomenimis, „eBay“ per metus visiems savo objektams, įskaitant duomenų centrus ir biurų patalpas, sunaudojo 500 tūkstančių MWh energijos. „Ars Technica“ duomenimis, tais metais bitkoinų kasėjai sunaudojo ~360 tūkstančių MWh kasimui ir kompiuterių aušinimui, nors transakcijų buvo gerokai mažiau. Lygiai taip visuomenės taikiklyje bitkoinai atsidūrė 2015 metais ir sukėlė diskusiją apie ekologinį saugumą. Tačiau „Kernel Mag“ pasirodžiusio straipsnio autorius nurodė, kad vystantis technologijoms, kasimas tapo efektyvesnis, nors jo kaina ir išaugo.
„Digiconomist“ skaičiavimus galima paneigti, rašo M.Hopkinsas, juk bendra tendencija – kriptovaliutos gavybos efektyvumo didinimas. Būtent todėl kur kas populiaresnis kasimas, naudojant integrines schemas, specialiai skirtas bitkoinų gavybai (ASIC), o ne centrinius procesorius (CPU) ar vaizdo plokštes (GPU). Kiekviena nauja šių schemų karta energiją naudoja vis efektyviau. Aišku, galima naudotis senais gerais (ir brangiais) metodais, tačiau tada verslas bus nepelningas.
Atsižvelgdamas į tai (o taip pat ir į šiuolaikinę kasėjų įrangą), M.Hopkinsas daro išvadą, kad per mėnesį viso pasaulio kasėjai sunaudoja apie 559 milijonus kWh elektros energijos – tai keleriopai mažiau, nei pateikia „Digiconomist“. Netgi atsižvelgiant į duomenų centrų šildymo ir kompiuterių aušinimo sąnaudas, tai daug mažiau už „šokiruojančias“ prognozes. Be to, skelbiantieji aliarmą neatsižvelgia į duomenų centrus, naudojančius pigius kiniškus atsinaujinančios energijos išteklius, arba natūralų stambių kasimo fermų aušinimą, pavyzdžiui, Arktyje.
Kaip išspręsti problemą?
Kaip paaiškina puslapio en.Bitnovosti.com vyr. redaktorė E.Tarasova, bitkoino ekologiškumą gali paveikti naujo protokolo – „Lightning“ – naudojimas. Taip galima mainytis bitkoinais per specialius kanalus, nenaudojant „Blockchain“ technologijos, kas paspartina transakcijos atlikimą. E.Tarasova įsitikinusi, kad protokolas greitai paplis.
Problemą galima išspręsti ir kitaip – hidrokasimu. Kaip rodo pavadinimas, čia kasimui naudojama hidroenergija ir vandens aušinimo sistemos. Juk vanduo – efektyvus, pigus atsinaujinantis ir visame pasaulyje prieinamas energijos šaltinis. Pavyzdžiui, Kanados provincija Kvebekas neseniai tapo savotiška kasėjų (taip pat ir iš Azijos) Meka – ten yra maždaug 40 proc. Kanados vandens išteklių ir veikia „Hydro-Quebec“, valstybinė kompanija, atsakinga už vandens paskirstymą. Nuo 2018 metų balandžio 1 dienos „Hydro-Quebec“ pradeda „Industrial Revitalization Rate“ programą, pagal kurią kompanijoms, sunaudojančioms bent 500 kW galią, 1 kWh elektros energijos kainuos 2,58 centų vietoje įprastų 4,56 centų.
