Nauji tyrimai parodė, kad nėščiųjų pykinimo riziką lemia jautrumas hormonui GDF15, kurio gausiai gaminasi besivystant nėštumui.
GDF15 yra hormonas, kuris slopina maisto suvartojimą pelėms, veikdamas, tikriausiai išimtinai, nedidelę grupę smegenų pagrindo ląstelių, kurios taip pat yra žinomos kaip sukeliančios pykinimą ir vėmimą. Todėl GDF15 buvo tiriamas kaip nutukimo gydymo priemonė.
Pirmieji bandymai patvirtino, kad jis slopina apetitą žmonėms, tačiau taip pat sukelia pykinimą ir vėmimą. Jau seniai žinoma, kad jo gausu žmogaus placentoje, o sveikų nėščių moterų kraujyje yra labai didelė jo koncentracija.
Šie veiksniai daro jį tikėtina priežastimi, tačiau išsamaus supratimo, ar GDF15 turi įtakos nėščiųjų pykinimo sunkumui, iki šiol trūko.
Tyrėjai naudojo įvairius metodus, siekdami ištirti, kaip GDF15 didina nėščiųjų pykinimo riziką. Jie išmatavo GDF15 nėščiųjų, kurios lankėsi ligoninėje dėl ligos, ir nėščiųjų, kurios lankėsi ligoninėje dėl kitų priežasčių, kraujyje.
Mokslininkai nustatė, kad nėščiųjų, sergančių nėštumo ligomis, GDF15 kiekis iš tiesų buvo didesnis. Tyrėjai išsiaiškino, kad ligos riziką gali lemti kiti veiksniai, o ne absoliutus GDF15 kiekis, gaunamas iš besivystančio nėštumo.
Natūrali būsimų motinų DNR variacija prisideda prie nėštumo ligos rizikos. Ankstesniuose tyrimuose nustatyta, kad DNR pokyčiai šalia GDF15 yra didžiausi nėštumo ligos riziką lemiantys veiksniai.
Siekdami išsiaiškinti galimą šio genetinio varianto įtaką GDF15 kiekiui kraujyje, mokslininkai ištyrė jo poveikį baltymui laboratorijoje auginamose ląstelėse. Jie nustatė, kad ši mutavusi GDF15 molekulė įstrigo ląstelėse.
Dar daugiau, ji iš tikrųjų prilipo prie „normalaus“ GDF15 ir įstrigo jame – taip sukuriamas dvigubas smūgis, trukdantis GDF15 pernešti iš ląstelių. Sveikų žmonių, turinčių šią mutaciją, kraujyje yra gerokai mažesnis GDF15 kiekis, o tai atitinka šias išvadas.
Mokslininkai atrado, kad DNR pokyčiai šalia GDF15, kurie paplitę maždaug 15-30 proc. žmonių, mažina šio hormono kiekį. Šie pokyčiai nedideliu kiekiu padidina nėščiųjų pykinimo riziką.
Ir atvirkščiai, moterys, sergančios kraujo sutrikimu talasemija, kurių GDF15 kiekis visą gyvenimą yra labai aukštas, iš tiesų nėštumo metu daug rečiau kentė nuo pykinimo ir vėmimo.
Gydymas
Šių tyrimų išvada aiški – polinkis į didesnį GDF15 kiekį, kai nesate nėščia, sumažina pykinimo nėštumo metu riziką. Iš pirmo žvilgsnio tai gana glumina, nes kaip didesnis hormono, nuo kurio susergama, kiekis gali apsaugoti nuo nėštumo ligos?
Iš tikrųjų keliose hormonų sistemose pasireiškia atmintį primenantis reiškinys, kai jautrumą hormonui lemia ankstesnis to hormono poveikis. Tai atrodė labiausiai tikėtinas mūsų rezultatų paaiškinimas.
Šią teoriją patvirtina tai, kad pelės, kurių kraujyje nuolat buvo didelis GDF15 kiekis, santykinai nereagavo į ūmų GDF15 kiekio padidėjimą.
Tyrėjų išvados leidžia manyti, kad dėl mažesnio GDF15 kiekio prieš nėštumą moterys yra pernelyg jautrios dideliam GDF15 kiekiui, išsiskiriančiam iš besivystančio nėštumo.
Tai leidžia taikyti du akivaizdžius šios būklės gydymo būdus – mažinti moterų jautrumą GDF15 didinant jo kiekį prieš nėštumą arba blokuoti jo veikimą nėštumo metu.
Dabar reikia sukurti ir išbandyti strategijas šiems tikslams pasiekti, kurios būtų saugios ir priimtinos moterims, kurioms gresia pavojus susirgti šia alinančia liga.
