„Kinija pritraukia savo karinės įrangos pirkėjus mažesnėmis kainomis ir finansavimu, tačiau yra paslėptų išlaidų, ypač kai įranga sugenda“, – neseniai tinklaraštyje rašė „RAND Corporation“ analitinio centro tyrėja Cindy Zheng.
Nepaisant trūkumų, Kinijos ginklų eksportas gali būti paskatintas karo Ukrainoje. Tikėtina, kad Rusijai sutelkus dėmesį į ginklų gamybą savo kariuomenei papildyti, o ne eksportui, Pekinui atsiras rinkos galimybių pasinaudoti ginklų pardavimu siekiant gauti pelno ir skleisti savo įtaką.
Kiniški ginklai vilioja besivystančias šalis, kurių gynybos biudžetai yra riboti. Kinija gali pasiūlyti daugybę karinės įrangos – nuo raketų ir karo laivų iki šarvuotų transporto priemonių ir bepiločių orlaivių. Net ir aukštos klasės Kinijos ginklai yra palyginti pigūs.
JF-17 naikintuvas – bendras Kinijos ir Pakistano projektas, maždaug prilygstantis F-16 – kai kuriais skaičiavimais kainuoja nuo 15 iki 25 mln. dolerių. Tip tarpu naujausia F-16 versija „Block 70“ kainuoja apie 65 mln. dolerių.
Vis dėlto, kaip ir perkant naudotą automobilį, ant etiketės nurodyta kaina gali neatspindėti tikrosios nuosavybės kainos, ypač mažiau išsivysčiusiose šalyse, kurios daugiausia perka Kinijos ginklų, daugiausia Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijoje.
„Technologinio suderinamumo su Kinijos karine įranga trūkumas gali kainuoti ypač brangiai“, – rašė C.Zheng, – „Šalys dažnai neturi personalo, turinčio patirties ir apmokymų problemoms spręsti. Joms taip pat gali būti sunku įsigyti atsarginių dalių.“
Pavyzdžiui, Nigerija 2020 m. daugelį savo naikintuvų F-7 išsiuntė atgal į Kiniją intensyviam techniniam aptarnavimui, nes Nigerijos karinės oro pajėgos neturėjo tam reikalingos įrangos.
Mianmaras 2022 m. dėl techninių problemų turėjo nutraukti daugumos savo naikintuvų JF-17 skrydžius. Be to, kad JF-17 lėktuvo korpusas yra trapus atliekant manevrus, pranešama, kad JF-17 radaras yra prasto tikslumo ir patikimumo.
„Lėktuvas net neturi veiksmingos už regimojo nuotolio (BVR) raketos ar oro erdvės perėmimo radaro“, – rašoma Mianmaro įvykius nušviečiančioje naujienų svetainėje „The Irrawaddy“.
Bangladešas yra susidūręs su problemomis, susijusiomis su Kinijoje pagamintais reaktyviniais treniruokliais K-8W ir oro gynybos sistemomis HQ-7. O Pakistanas, kuris yra didžiausias Kinijos ginklų importuotojas, susidūrė su Kinijoje pagamintų fregatų F-22P problemomis, įskaitant jutiklių ir variklių defektus.
Abejonės dėl kokybės gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių sumažėjo Kinijos ginklų pardavimas. Neseniai Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto, kuris stebi pasaulinį ginklų pardavimą, atlikto tyrimo duomenimis, 2013-2017 m. ir 2018-2022 m. laikotarpiu Kinijos ginklų eksportas sumažėjo 23 proc.
Kita vertus, SIPRI taip pat nustatė, kad Vokietijos ir Didžiosios Britanijos ginklų pardavimas per tą patį laikotarpį sumažėjo 35 proc, o Izraelio – 15 proc. Be to, nekokybiški ginklai nėra vien tik Kinijos problema: JAV naikintuvas F-35 ir Vokietijos pėstininkų kovos mašina „Puma“ susidūrė su techninėmis problemomis.
Gali būti, kad Kinija mažina eksportą, kad sukauptų ginklų atsargų.
Bet kokiu atveju, kiniškų ginklų patrauklumas niekada nebuvo susijęs su jų techninėmis galimybėmis. Kinija siūlo lengvus kreditus ir yra alternatyva valstybėms, kurios nenori priklausyti nuo vieno ginklų tiekėjo. Ne mažiau svarbu ir tai, kad Pekinas turi nedaug skrupulų dėl ginklų pardavimo ir nesieja jų su žmogaus teisių klausimais.
Ginklų eksportu dažnai siekiama ne tik pelno, bet ir kitų interesų.
Neigiamas aspektas yra tas, kad, imdamos paskolas karinei įrangai pirkti, skurdesnės šalys gali pakliūti į skolų spąstus.
Ypač įdomi ginklų eksporto konkurencija su Rusija. Kinija atsargiai rėmė Rusijos invaziją į Ukrainą. Tačiau kai kurie JAV ekspertai mano, kad Kinija išstums Rusiją iš „vertingų ginklų“ rinkos karaliaus posto.
Dar neaišku, ar Kinijai pavyks parduoti sudėtingesnius ginklus, pavyzdžiui, reaktyvinius naikintuvus.
