Dabar nusileidimo modulis „Chandrayaan-3“, kurio pavadinimas sanskrito kalba reiškia „Mėnulio vežimą“, aktyvuos mėnuleigį. Šis dvi savaites rinks uolienų mėginius, siųs vaizdus ir duomenis.
Nusileidimą ir reakcijas galite stebėti čia:
Naujausias bandymas nusileisti Mėnulyje yra istorinis momentas daugiausiai gyventojų turinčiai pasaulio valstybei. Ankstesnis Indijos bandymas 2019 metais tai padaryti baigėsi nesėkme.
Erdvėlaivio nusileidimo modulis „Vikram“ praėjusią savaitę atsiskyrė nuo varomojo modulio ir nuo rugpjūčio 5 dienos, kai įskriejo į Mėnulio orbitą, siunčia Mėnulio paviršiaus vaizdus.
Indija vykdo palyginti nedidelio biudžeto kosmoso programą, tačiau nuo 2008 metų, kai pirmą kartą pasiuntė zondą į Mėnulio orbitą, ji gerokai išaugo ir įgavo pagreitį.
Naujausios misijos kaina – 74,6 mln. dolerių (68,9 mln. eurų) – gerokai mažesnė nei kitų šalių, o tai liudija, kad Indija nelinkusi išlaidauti kosmoso inžinerijai.
Analitikai teigia, kad Indija gali išlaikyti mažas sąnaudas kopijuodama ir pritaikydama esamas kosmoso technologijas, taip pat turėdama daug aukštos kvalifikacijos inžinierių, kurie uždirba gerokai mažiau nei kolegos užsienyje.
2014 metais Indija tapo pirmąja Azijos šalimi, iškėlusia palydovą į orbitą aplink Marsą, o kitais metais planuoja paleisti trijų dienų pilotuojamą misiją aplink Žemės orbitą.
Tai – jau antras mėginimas nusileisti Mėnulyje vos per savaitę.
Sekmadienį Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ pranešė, kad šalies modulis „Luna-25“ sudužo Mėnulyje po incidento, įvykusio prieš nusileidimo manevrus.
„Roskosmos“ išplatintame pranešime teigiama, kad ryšys su „Luna-25“ nutrūko šeštadienį 14 val. 57 min. vietos (ir Lietuvos) laiku. Preliminariais duomenimis, nusileidimo modulis nustojo funkcionuoti po susidūrimo su Mėnulio paviršiumi.
Tai buvo pirmoji per beveik 50 metų Rusijos misiją į Mėnulį. Iš pradžių buvo numatyta, kad „Luna-25“ skraidins nedidelį mėnuleigį, tačiau šios idėjos buvo atsisakyta siekiant sumažinti aparato svorį ir padidinti patikimumą, teigia analitikai.
800 kg sveriantis zondas „Luna-25“ turėjo atlikti pirmąjį istorijoje minkštą nusileidimą Mėnulio pietiniame ašigalyje.
Iki šiol Mėnulyje sėkmingai nusileisti yra pavykę tik Rusijos, Jungtinių Valstijų ir Kinijos aparatams.
