Dauguma mūsų dabar kvėpuoja užterštu oru, o yra žinoma, kad oro tarša gali pakenkti mūsų smegenims.
Naujajame tyrime nustatyta, kad kai ore tam tikru kiekiu padidėdavo smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija, šachmatininkai turnyro mačuose padarydavo daugiau klaidų. Šios klaidos buvo reikšmingesnės, nustatyta dirbtinio intelekto programine įranga analizuojant partijas.
Atlikdami naująjį tyrimą mokslininkai 2017-2019 m. stebėjo 121 žaidėją trijuose aštuonių savaičių trukmės šachmatų turnyruose Vokietijoje ir užfiksavo daugiau kaip 30 000 ėjimų. Dirbtinis intelektas padėjo jiems įvertinti kiekvieną ėjimą, nustatyti optimalius sprendimus ir pažymėti klaidas.
Kai smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis padidėjo 10 µg/m3, šachmatininkų klaidų tikimybė išaugo 2,1 proc., o jų klaidų reikšmingumas padidėjo 10,8 proc.
Tyrėjai pažymi, kad oro tarša gali turėti kur kas platesnių pasekmių, jei oro tarša daro panašų kognityvinį poveikį ir kitose srityse, tyliai pablogindama mūsų sprendimą svarbiausiais momentais.
Kaip apibrėžia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kietosios dalelės yra ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų).
Dalis kietųjų dalelių susidaro iš natūralių šaltinių, pavyzdžiui, ugnikalnių ar gaisrų, tačiau didžioji oro taršos dalis miestuose (ir kitur) kyla iš antropogeninių šaltinių, pavyzdžiui, elektrinių, transporto priemonių ar žemės ūkio.
KD skirstomos pagal dalelių dydį, o mažesnės dalelės kelia didesnį pavojų. Mažiausiai grupei, vadinamai smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis arba KD 2,5, priskiriamos dalelės, kurių skersmuo yra 2,5 mikrono arba mažesnis – tokio dydžio, kad jos gali patekti giliau į kvėpavimo takus ir už jų ribų.
Daugiau nei 90 proc. pasaulio gyventojų gyvena vietose, kur oro tarša viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, pranešė „The Guardian“.
Įvairūs skaičiavimai rodo, kad oro tarša pasaulyje didėja, o 2022 m. Pasaulio meteorologijos organizacijos generalinis direktorius Petteri Taalasas teigė, kad šylant klimatui padidės gaisrų, su kuriais – ir oro užterštumo, net ir esant mažo išmetamųjų teršalų kiekio scenarijui.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl oro taršos kasmet pasaulyje anksčiau laiko miršta milijonai žmonių. Ji liūdnai pagarsėjo kaip vėžio, širdies ligų ir kitų sveikatos sutrikimų priežastis, tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų siekia skubiai išsiaiškinti ir jos poveikį pažinimo sistemai.
