Pateikiame bene didžiausio rezonanso sulaukusius J.Gagarino gyvenimo faktus, žinoma, neskaitant jo skrydžio kosmosą 1961 m. balandžio 12 d., padėjusio SSRS bent trumpam laimėti kosmines lenktynes su JAV.
1. Prieš laivu „Vostok“ pakylant į kosmosą J.Gagarinui, bandomąjį skrydį atliko medinis žmogaus dydžio manekenas, pavadintas Ivanu Ivanovičiumi, ir kalytė Žvaigždutė.
2. Moterų numylėtinis J.Gagarinas nebuvo įspūdingų fizinių duomenų ir dėl mažo ūgio vos pateko į aviaciją (pasidėdavo pagalvėlę, kad būtų didesnis).
3. Lenktyniaudami su JAV rusai labai skubėjo. Todėl SSRS naujienų agentūros apie pirmąjį žmogaus skrydį į kosmosą buvo paruošusios tris pranešimo variantus: iškilmingą (jį ir išplatino), konservatyvų su pagalbos prašymu (jei erdvėlaivis būtų pakilęs nesėkmingai ir nuritęs į vandenį) ir nekrologą (jei kosmonautas būtų žuvęs).
4. Po sėkmingo skrydžio J.Gagarinas sulaukė daugybės šalių lyderių dėmesio: nuo Nikitos Chruščiovo iki Fidelio Castro. Visi jį kvietėsi į svečius. Tai buvo naudinga ir SSRS politikai, nes J.Gagarinas simbolizavo rusų mokslo pažangą.
5. J.Gagarinas dažnai sulaukdavo kvietimo atostogauti Kryme. Ten vykdavo su žmona Valentina, bet ne visuomet. Rusijos žiniasklaidos teigimu, kosmonautas Kryme yra patyręs ir ne vieną nuotykį. Vienas jų neva buvo su sanatorijos medicinos sesele. Užtiktas dviprasmiškoje situacijoje moterų numylėtinis lakūnas-didvyris kartą buvo priverstas šokti per langą ir patyrė sužalojimų.
6. Nors SSRS šulai ir saugojo J.Gagariną nuo skrydžių į kosmosą (nes jis buvo gyvas SSRS mokslo pažangos paminklas), po 7 metų nuo istorinio skrydžio J.Gagarinas žuvo mįslingomis aplinkybėmis, su kolega bandydamas lėktuvą MIG-17. Tuo metu jo žmona gulėjo ligoninėje, tad kaltė buvo suversta ne tik blogoms meteorologinėms sąlygoms, bet ir asmeninio gyvenimo problemoms. Tačiau pasklido ir sąmokslo teorija, neva J.Gagarinui kažkas „padėjo“ žūti.
Sužinoję apie tragediją verkė milijonai žmonių visame pasaulyje. O Maskvoje, Raudonojoje aikštėje, surengtos didžiulės didvyrio laidotuvės.
