COVID-19 liga baigiasi trimis keliais – žmogus visiškai pasveiksta, miršta arba ilgai jaučia simptomus. Tie simptomai išlieka ir po neigiamo COVID-19 testo, kuris parodo, kad žmogaus organizmas jau susitvarkė su infekcija. JAV Nacionaliniai sveikatos institutai gruodžio pradžioje kvietė mokslininkus ir gydytojus pasitarti dėl tų išliekančių COVID-19 simptomų. Manoma, kad, pasibaigus pandemijai, jie taps nauju visuomenės sveikatos krizės šaltiniu.
Daugelis COVID-19 pacientų visiškai pasveiksta per 10–14 dienų. Kai kuriems prireikia 4 savaičių, tačiau tai – jau labai rimti atvejai. Dar rimtesniais atvejais liga gali trukti ir ilgiau. Kai žmogus pagaliau sulaukia neigiamų COVID-19 testo rezultato, jis yra laikomas pasveikusiu. Tiesą sakant, būtent taip jis ir įtraukiamas į kasdien žiniasklaidoje pasirodančią statistiką („Per praėjusią parą pasveiko...“). Tačiau žodis „pasveiko“ tinka ne visiems buvusiems COVID-19 pacientams – dalis jų net ir atsikratę viruso jaučiasi prastai.
Kokie yra išliekantys COVID-19 simptomai?
Dažniausi po neigiamo testo išliekantys simptomai yra nuovargis, sunkus kvėpavimas, kosulys, sąnarių ir krūtinės skausmai.
Retesniais atvejais šį sąrašą papildo raumenų skausmai, depresija, pablogėjusi koncentracija (vadinamasis „smegenų rūkas“), pasikartojantis karščiavimas, galvos skausmas, padažnėjęs širdies ritmas.
Galiausiai, kai kuriems buvusiems COVID-19 pacientams tenka susidurti ir su dar retesnėmis ilgalaikėmis sveikatos problemomis – nerimu, nepastovia nuotaika, plaučių funkcijos sutrikimais, širdies raumens uždegimu, inkstų sutrikimais, prarastu, pablogėjusiu ar pakitusiu skonio ir kvapo pojūčiu, prasta atmintimi.
Kaip matote, išliekančių COVID-19 simptomų sąrašas yra labai ilgas. Ir tai yra problema – COVID-19 žmones sužeidžia skirtingai. Prie to pridėkite faktą, kad COVID-19 apskritai yra nauja problema ir taps aišku, kad gydytojai tiesiog nežino, ką daryti. Daug silpnesnių ilgalaikių ligos simptomų yra tiesiog ignoruojami – praeis patys. Kada? Niekas nežino.
Kodėl tai yra didelė problema?
Gydytoja pulmonologė Rany Condos teigia, kad į ilgalaikius COVID-19 simptomus žiūrima skirtingai. Uždegimas kvėpavimo takuose gali būti gydomas inhaliatoriumi, krūtinės diskomfortas – priešuždegiminiais vaistais. Svarbiausia, kad pacientas suprastų, kokie simptomai jį kamuoja ir kodėl. Problema ta, kad gydytojai mokosi iš patirties, nes jokių standartizuotų procedūrų nėra.
Daug išliekančius simptomus patiriančių buvusių COVID-19 pacientų nesulaukia gydytojų dėmesio, kurio tikisi. Taip yra dėl to, kad COVID-19 pandemija verčia gydytojus susikoncentruoti į šia liga sergančius žmones. Išliekantys COVID-19 simptomai nekelia pavojaus gyvybei, todėl, kaip pastebi mokslininkai, daug pacientų išgirsta pasiūlymą nusiraminti ir kantriai laukti, kol viskas praeis. Kiti gauna vaistų, tačiau didesnio dėmesio – ne. Mokslininkai mano, kad išliekantys COVID-19 simptomai turėtų gauti sindromo pavadinimą.
Tai kas laukia ateityje? Na, Nacionaliniai sveikatos institutai mano, kad po COVID-19 pandemijos laukia nauja sveikatos krizė – sveikatos apsaugos sistemos turės pasirūpinti tūkstančiais pacientų, kenčiančių nuo išliekančių COVID-19 simptomų.
