Kaip praneša portalas „Science alert“, tebesitęsiantys koronaviruso protrūkio padariniai daugeliui žmonių sukėlė skausmą ir kančias, tačiau taip pat išaugo geranoriškumo apraiškų ir žmonių paramos vieni kitiems.
„Pagalba nepažįstamiems žmonėms, savanorystė ir aukojimas 2021 m. stipriai išaugo visame pasaulyje ir pasiekė beveik 25 proc. didesnį lygį nei prieš pandemiją“, – sako Britų Kolumbijos universiteto Kanadoje ekonomistas Johnas Helliwellas.
Ši ataskaita yra jau dešimtoji, kurioje dalyvavo po 1000 respondentų iš kiekvienos apklausoje dalyvaujančios šalies – iš viso jų buvo 156. Tiesa, duomenys surinkti dar prieš Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.
„Ši geranoriškumo banga, kuri ypač pasireiškė pagalba nepažįstamiems žmonėms, yra svarus įrodymas, kad žmonės atsiliepia, kai kitiems reikia pagalbos. Taip suteikiama laimė ne tik ją gaunantiems, bet ir ją teikiantiems“, – sako J.Helliwellas.
Kalbant apie atskiras šalis, jau penkerius metus iš eilės Suomijos gyventojai buvo pripažinti laimingiausiais. Antroje vietoje liko Danija, toliau rikiavosi Islandija, Šveicarija, o penketuką užbaigė Nyderlandai.
Ataskaitos rengėjai teigia, kad aukštas pasitikėjimo lygis, socialinė darna, tinkamas darbo ir asmeninio gyvenimo balansas, nemokamas švietimas ir sveikatos priežiūra yra pagrindinės priežastys, dėl kurių Skandinavijos šalys ataskaitoje kasmet užima aukštas vietas.
Nors pozicijos, palyginti su praėjusiais metais, labai nepasikeitė, labiausiai laimės lygis padidėjo Serbijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Labiausiai jis sumažėjo Libane ir Venesueloje, taip pat Afganistane, kur gyvenimas daugeliui žmonių tebėra sunkus, nes 2021 m. rugpjūtį Talibanas atgavo šalies kontrolę.
„Pačiame reitingo dugne randame visuomenes, kurios kenčia nuo konfliktų ir itin didelio skurdo. Afganistano gyventojai savo gyvenimo kokybę vertina vos 2,4 balo iš 10 galimų. Tai akivaizdžiai primena, kokią materialinę ir nematerialinę žalą daugeliui aukų daro karas ir kokią didelę reikšmę žmonių gerovei turi taika ir stabilumas“, – sako Oksfordo universiteto ekonomistas Janas-Emmanuelis De Neve'as.
Tyrėjų teigimu, išaugo žmonių, jaučiančių stresą, nerimą ir liūdesį. Prognozuojama, kad ateityje daugiausia nerimo kels karas, pragyvenimo išlaidų augimas ir pokyčiai, kuriuos lemia klimato krizė.
Skirtingo amžiaus grupėse išryškėjo nevienodos tendencijos. Pavyzdžiui, nors jaunimo pasitenkinimas gyvenimu sumažėjo, tačiau jis padidėjo tarp vyresnių nei 60 metų žmonių. Tačiau apskritai daugelyje šalių pasitenkinimas gyvenimu šiek tiek sumažėjo.
