Adelaidės universiteto (Pietų Australija) mokslininkai tyrė, kaip įvairūs su būstu susiję veiksniai veikia biologinį senėjimą (asmens senėjimo nustatymas atsižvelgiant į fizinius organų sistemų pokyčius).
Tyrėjai nagrinėjo socialinių apklausų duomenis kartu su epigenetine informacija, siekdami išsiaiškinti, ar būstas daro įtakos sveikatai. Epigenetika – tai mokslas apie tai, kaip elgsena ir aplinka gali sukelti pokyčius, kurie turi įtakos genų veikimui, o ne paties genetinio kodo pakeitimui.
Jie gavo duomenis iš 1420 Jungtinės Karalystės namų ūkių longitudinio tyrimo (UKHLS) ir Didžiosios Britanijos namų ūkių panelinio tyrimo (BHPS) respondentų, kurie pateikė kraujo mėginius, iš kurių buvo galima gauti metilinimo duomenis. Tyrėjai atsižvelgė į visus įmanomus būsto elementus, esančius duomenyse, kad atspindėtų įvairų ir sudėtingą būsto vaidmenį žmonių gyvenime. Tai apėmė materialinius elementus (pvz., būsto nuosavybę, pastato tipą, valstybės finansinės paramos gavimą, miesto ar kaimo vietovę) ir psichosocialinius elementus (pvz., būsto išlaidas, įsiskolinimus, būsto perpildymą).
Analizuodami duomenis, tyrėjai atsižvelgė į galimai įtaką darančius veiksnius, tokius kaip lytis, tautybė, išsilavinimo lygis, socialinė ir ekonominė padėtis, mityba, sukauptas stresas, finansiniai sunkumai, svoris ir rūkymas. Kadangi chronologinis ir biologinis senėjimas vyksta kartu, į tai taip pat buvo atsižvelgta.
Tyrėjai nustatė, kad biologinis senėjimas buvo spartesnis tarp būstą besinuomojančių nei tarp tų, kurie turi nuosavą būstą (t. y. neturi paskolos jam įsigyti). Palyginti su bedarbyste ir rūkymu, būsto nuomavimasis turėjo didesnę įtaką senėjimui: beveik dvigubai didesnę nei buvimas bedarbiu ir 50 proc. didesnę nei buvimas rūkaliumi.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad, nepaisant socialinės stigmos, kuri paprastai siejama su tokio tipo būstu, poveikis biologiniam senėjimui gyvenant valstybiniame būste, kurio kaina yra maža ir kuriame užtikrinamas didesnis nuosavybės saugumas, nesiskiria nuo nuosavo būsto nuosavybės.
Tyrėjai pastebėjo ir tai, kad su greitesniu biologiniu senėjimu buvo susiję įsiskolinimai už būsto nuomą arba gyvenimas užterštame, nešvariame ar su kitomis aplinkos problemomis susijusiame būste.
„Mūsų analizėje reikšmingas nuomos ir įsiskolinimų vaidmuo pabrėžia psichosocialinių veiksnių, siejančių būstą su sveikata per biologinį senėjimą, vaidmenį“, – sakė tyrėjai.
Svarbu tai, kad tyrėjai pažymi, jog epigenetiniai pokyčiai nėra negrįžtami, o jų poveikio sveikatai būtų galima išvengti keičiant būsto politiką.
