Kaip pažymi mokslininkas, šie kadrai ypatingi tuo, kad juose netyčia užfiksuotas iš kosmoso atskriejęs akmuo buvo vadinamojoje tamsiojoje skrydžio fazėje (angl. – dark flight). 15-20 cm atstumu nuo parašiutininko Anderso Helstrupo praskriejęs akmuo švilpė tokiu greičiu, kad, pataikęs į vyrą, galėjo jį užmušti. Jei ne išsyk ore, tai po kelių minučių, kritus ant žemės su neišskleistu parašiutu.
Tiesa, pats ekstremalaus sporto mėgėjas teigia pro šalį prašvilpusio meteorito (greitis, kaip manoma, galėjo siekti apie 482 km/val.) nė nepastebėjęs.
Kas įvyko ore, norvegas suprato tik peržiūrėjęs ant šalmo įtaisytos kameros vaizdo įrašą. Sulėtinus kadrus, paaiškėjo, kad pro šalį galėjo prašvilpti akmuo.
„Kažką pajutau, bet taip ir likau nesupratęs, kas tai galėtų būti“, – Norvegijos nacionalinei televizijai NKR kalbėjo skraidymo kostiumu tą dieną pramogavęs A. Helstrupas.
Kas įvyko ore, norvegas suprato tik peržiūrėjęs ant šalmo įtaisytos kameros vaizdo įrašą. Sulėtinus kadrus, paaiškėjo, kad pro šalį galėjo prašvilpti akmuo. A.Helstrupas, netikėdamas tokia galimybe, vaizdo įrašą nunešė į Oslo universitetą. Mokslininkai patvirtino, kad jis iš tikrųjų vos nesusidūrė su meteoritu, kuris buvo tamsiojoje skrydžio fazėje.
Šioje fazėje meteoritas skrieja nebe iš kosmoso besidriekiančia trajektorija, o jau krinta žemyn vertikaliai. Geologas H. Amundsenas iš pradžių šį vaizdo įrašą vertino labai skeptiškai. Tačiau galiausiai mokslininkas pripažino, kad tai negali būti niekas kitas, tik meteorito nuolauža.
„Forma – tipiška meteorito nuolaužos forma: iš vienos pusės matyti šviežio skilimo pėdsakai, o kita pusė apvali, – pasakojo H. Amundsenas. – Ko gero, šis fragmentas atskilęs nuo stambesnio akmens, kuris galėjo sudegti maždaug 20 km aukščiau.“
