Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Netoli nuo mūsų gyvybinėje zonoje aptikta superžemė

M spektrinės klasės nykštukės – žvaigždės, kurių masė siekia 8-60 proc. Saulės masės – vis dažniau patenka į egzoplanetų ieškotojų taikiklius.
Planeta Proksima b, besisukanti apie žvaigždę Kentauro Proksimą
Planeta Proksima b, besisukanti apie žvaigždę Kentauro Proksimą / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Jos yra labai ilgaamžės ir stabilios, be to, dėl mažos masės prie jų lengviau atrasti mažesnes planetas.

Praeitą savaitę paskelbta apie naują planetą, aptiktą prie santykinai netolimos M nykštukės GJ 625.

Atstumas iki jos yra apie 6,5 parseko – penkis kartus toliau, nei iki Kentauro Proksimos, bet dvigubai arčiau, nei iki garsiosios TRAPPIST-1 sistemos.

NASA iliustr./TRAPPIST-1 žvaigždės sistema
NASA iliustr./TRAPPIST-1 žvaigždės sistema

Atrastoji planeta – GJ 625b – yra superžemė: jos masė yra bent 2,8 karto didesnė, nei Žemės. Planetos metai trunka apie 15 Žemės parų – prie tokios mažos žvaigždės tokiu atstumu esanti planeta patenka į gyvybinę zoną. Tai reiškia, kad šioje planetoje gali būti skystam vandeniui egzistuoti tinkamos sąlygos.

Kuo daugiau randame egzoplanetų, esančių santykinai netoli Žemės, tuo lengviau bus ateityje jas tyrinėti detaliai ir nustatyti, kaip planetos formuojasi ir vėliau evoliucionuoja.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos