Pagrindinė šio doktoranto tyrimų tema – vaizdinio signalo apdorojimas. Nors šią veiklos sritį galima sukonkretinti iki fundamentalių smegenų anatomijos savybių, tarpneuroninių jungčių ir komunikacijos.
Viena iš specifinių regos sistemos funkcijų, kuria gana ilgą laiką užsiėmė T.Yousefas, yra mėlynos spalvos šviesą registruojanti molekulė melanopsinas. Žmonių regos sistemoje melanopsinas, panašu, susidaro labai nedidelėje akies neuronų dalyje. Ir šie neuronai yra gana tikslingai susijungę su smegenų struktūra, vadinama suprachiasmatiniu branduoliu – ta smegenų vieta, kuri yra tarsi organizmo laikrodis.
Štai iš šio ryšio kilo (ganėtinai pagrįsta) idėja, kad mėlyna šviesa veikia mūsų miego ritmą arba cirkadinį laikrodį. Ir dėl to daugelis regą koreguojančių lęšių bei akinių gamintojų nusprendė pasiūlyti „prabangesnių“ stiklų, kurie filtruoja mėlyną šviesą. Dažniausiai iš jų girdimas reklaminis teiginys – kad su tokiais akiniais galėsite susigrąžinti natūralų miego ritmą.
Mėlyni stiklai yra siūlomi ir kaip daugybės kitų sveikatos problemų sprendimas. Pavyzdžiui, kad jie apsaugo nuo tinklainės ligos, vadinamos geltonosios dėmės degeneracija, kad mažina galvos skausmus ar netgi kad apsaugo nuo akių vėžio.
Sudėtinga mėlynos šviesos problema
Oftalmologai dažniausiai sutinka, kad „šiuo metu stinga aukštos kokybės klinikinių įrodymų, kurie parodytų, jog dėl mėlynos šviesos blokavimo akiniais patiriama kažkokios naudos mažinant akių nuovargį, gerinant miego kokybę ar saugant geltonosios dėmės sveikatą bendrojoje populiacijoje“.
Mat, kaip ir įprasta daugelyje kitų biologinių sistemų, melanopsino funkcijos negalima apibrėžti vos vienu sąryšiu ir viena funkcija – veikiausiai šios molekulės funkcija neapsiriboja mėlynos spalvos signalo perdavimu biologiniam laikrodžiui.
Pavyzdžiui, melanopsinas, kaip ir kitos akyje randamos šviesai jautrios molekulės, gali sukelti nervinio signalo aktyvumą ir už dirginimo mėlyna spalva ribų. Tiesiog ši molekulė yra jautriausia mėlynai spalvai, bet nepasižymi absoliučiu selektyvumu jai. Taip išeitų, kad mūsų miego ciklą mėlyna šviesa veikia labiausiai, bet kitos šviesos spalvos jį taip pat veikia, nors ir kiek mažiau.
Bet kas gi tada taip sujaukė šiuolaikiškų žmonių miego ciklus, jeigu ne tie prakeikti skaitmeniniai ekranai, į kuriuos būname įsispitrinę visą dieną, įskaitant vėlyvus vakarus? Nors galima paklausti ir iš kitos pusės – ar dėl miego ciklo sutrikimo kalta tik mėlyna šviesa, ar žmonių įprotis ilgai vakaroti ir žiūrėti į ekranus?
Dabartiniai moksliniai įrodymai reikšmingo mėlyną šviesą blokuojančių akinių stiklų naudos nerodo. Na, bent jau tiems žmonėms, kurie linkę naktinėti su savo telefonais ar kompiuteriais.
Už tai moksliniai tyrimai parodė, kad labai tikėtinas akių dirginimo ir nuovargio veiksnys yra laikas, kurį apskritai praleidžiame prie ekranų. Mat žiūrint į ekranus mes rečiau mirkčiojame.
Klinikinių tyrimų spragos
Problema čia gali būti ne tik tame, kad pardavėjai siūlo savo produktų remdamiesi neegzistuojančiais įrodymais. Problema gali būti ir tame, ką visuomenė galvoja apie bet kokių tyrimų rezultatus ir jų interpretavimą.
Šiuo metu jokių klinikinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog akiniai su mėlynos spalvos filtrais yra kažkuo sveikesni, nėra. O kol tokių įrodymų nėra, tokia prekyba yra pagrįsta pseudomokslu, kuris išnaudoja neišprususius pirkėjus – visus, kurie moka naudotis kompiuteriais, bet nesivargina skaityti mokslinių straipsnių.
Tokių straipsnių skaitymas ir jų išvadų įvertinimas būtų naudingas visuomenei – taptume atsparesni „gyvačių aliejaus“ prekeiviams.
Bet jei jų neskaitote ir svarstėte pirkti brangesnius akinių stiklus su mėlynos spalvos filtru, turėtumėte persigalvoti. Jūsų akių sveikatą už tuos filtrus kur kas labiau apsaugos dažnos pertraukėlės nuo darbo kompiuteriu ir nespoksojimas į ekraną naktimis.
