Įkvėpti šio klausimo, grupė mokslininkų detaliai ištyrė azoto bei metano molekulių struktūrą ir jos pokyčius šiame temperatūrų ruože. Taip jie išsprendė net pusšimtį metų neatsakytą klausimą apie azoto struktūrą labai žemose temperatūrose.
-
NASA zondas artėja prie paslaptingo raudono objekto
-
NASA pateikė vaizdo įrašą apie Plutoną
-
NASA specialistas tikina, kad Plutonas iš planetų sąrašo išbrauktas neišmanėlio
-
Mokslininkai atrado netikėtą slaptą ingredientą – naujoji medžiaga padės apsaugoti palydovus ir astronautus nuo žalingos spinduliuotės
-
Paskelbti Marso drebėjimų analizės rezultatai: dabar žinome tikslią planetos struktūrą
Naudodami geriausią šiandieninį difraktometrą – prietaisą, skirtą matuoti kristalų gardelių dydžiams – mokslininkai nustatė abiejų molekulių struktūrą. Paaiškėjo, kad ir viena, ir kita molekulė žemose temperatūrose patiria fazinį virsmą: metanas ties maždaug 21 kelvinų, azotas – ties 37.
Šaltesnės azoto formos struktūra yra tvarkingesnė, nei manyta iki šiol. Bet daug įdomiau tai, kad šiltesnės formos ir azotas, ir metanas nėra visiškai kieti. Nors jie išlaiko kristalinę struktūrą, kiekviena molekulė gali gana laisvai suktis savo kristalinės gardelės pozicijoje. Tai leidžia iš šių molekulių sudarytoms struktūroms judėti daug greičiau, nei tvirtesniam kristalui.
-
Per žingsnį nuo milžiniškų Saulės sistemos pokyčių: gali būti, kad planetų yra net 10
-
Plutono „nuplanetinimas“: devintoji planeta veikiausiai bus surasta per dešimtmetį
-
Kaip atrodo panašių į Saulę žvaigždžių gyvenimo pabaiga: vaizdas tikrai vertas žvilgsnio pro teleskopą
-
Atrasta 25 kartus už Žemę masyvesnė egzoplaneta pateikė netikėtumą
Be to, temperatūrų intervale, atitinkančiame Plutono paviršiaus temperatūras, metano tankis kinta apie 2%, o azoto – net apie 7%; palyginimui vandens ledo tankis šiame temperatūrų intervale kinta gerokai mažiau nei 1%. Tad Plutono ledynai gali judėti vien dėl reguliaraus sušilimo ir atšalimo.
